Apie kraštovaizdį ir teritorijų planavimą

Abstract

Kas gali atsakyti į klausimą: ar galima suderinti teritorijų vystymą (plėtrą) su saugojimu? Šių priešybių vienijimas yra mūsų visų tikslas. Kol mes to nepadarysime, mes negalėsime savęs priskirti prie civilizuotų išsivysčiusių visuomenių. Mes jau išmokome kalbėti apie darną, tačiau realiame gyvenime ši sąvoka yra naudojama dažniausiai populistiniais politiniais tikslais. Susikalbėjimo tarp saugotojų ir „plėtotojų“ nėra. Tai lyg uždaros, izoliuotos stovyklos, žaidžiančios „katę ir pele". Kraštovaizdžio formavimas, jo valstybinė ideologija neatsiejama nuo teritorijų planavimo. Todėl būtina susieti šiuos uždavinius ir tobulinti abi sistemas lygiagrečiai. Tikslui pasiekti būtina vystyti teritorijų planavimo ir kraštovaizdžio formavimo teisinius ir institueinius pagrindus. Valstybė savo nepriklausomybės dvidešimtaisiais metais turi suprasti, kad teritorijų planavimas yra esminis strateginis veiksnys ne tik valstybės ekonominiame, socialiniame gyvenime, bet ir šalies kraštovaizdžio ir įvaizdžio formavime.