Efektyvios rinkos hipotezė ir elgsenos finansai: skirtingas požiūris į gyventojų finansinę elgseną
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamas efektyvios rinkos hipotezės ir elgsenos finansų pritaikomumas, aiškinant gyventojų finansinius sprendimus. Pateikiami pagrindiniai efektyvios rinkos hipotezės teiginiai, analizuojama racionalių ir iracionalių investuotojų elgsena, jų įtaka rinkos efektyvumui. Ypatingas dėmesys skiriamas elgsenos finansams, išskiriant du pagrindinius blokus: kognityvinius nukrypimus ir arbitražo apribojimus. Analizuojami pagrindiniai kognityvinių nukrypimų elgesio šablonai (euristika, perdėta savikliova, mentalinė apsaita, šablonai, konservatyvumas, išankstinis nusiteikimas) ir arbitražo apribojimai. Išskiriama perspektyvos teorija, aiškinanti gyventojų pasirinkimą tarp pajamų ir rizikos. Pateikiamas lietuvių autorių požiūris į efektyvios rinkos hipotezę ir elgsenos finansus. Reikšminiai žodžiai: efektyvios rinkos hipotezė, elgsenos finansai, kognityviniai nukrypimai, euristika, perdėta savikliova The article examines the adaptability of Efficient Market Hypothesis and Behavioural Finance for individuals’ financial behaviour interpretation. The main points of Efficient Market Hypothesis are introduced, rational and irrational investors’ behaviour and their influence to market efficiency also analysed. Behavioural finance is discussed by separating two building blocks: Cognitive Biases and Limits of Arbitrage. The article reveals patterns regarding how people behave (heuristics, overconfidence, mental accounting, framing, conservatism, disposition effect) and Limits of Arbitrage. The Prospect Theory is pointed out as the aid while explaining individuals’ preference for earnings and preference for risk. The Lithiunian authors‘ attitude to Efficient Market Hypothesis and Behavioural Finance is given.