Bankroto tikimybės vertinimo modelis skirtingo mokumo ir pelningumo įmonėms

Abstract

Straipsnyje aptariama bankroto esmė bei jo atsiradimo priežastys. Taip pat analizuojami klasikiniai bankroto tikimybės vertinimo modeliai. Siekiant rasti tinkamiausius bankroto tikimybės vertinimo modelius priklausomai nuo įmonės mokumo ir pelningumo, buvo analizuojami tiesinės diskriminantinės analizės modeliai, tokie kaip: Altman, Taffler & Tisshaw, Springate, Liss, o taip pat nagrinėtas ir logistinės regresijos modelis – Chesser. Nagrinėjama, kaip bankroto prognozavimo modeliai numato bankroto tikimybę skirtingo mokumo ir pelningumo įmonėms trijų metų laikotarpiu, analizuojama kas lėmė gautus rezultatus, koks ryšys tarp bankroto tikimybės vertinimo modelio parinkimo ir jam apskaičiuoti naudojamų finansinių santykinių rodiklių.

The article starts with a review of the essence and main reasons of bankruptcy occurence. Classical bankruptcy prediction models are analysed in this paper. In order to find the most suitable bankruptcy probability assessment models depending on the company’s solvency and profitability, models of linear discriminatory analysis such as: Altman, Taffler&Tisshaw, Springate, Liss, and also the logistic regression model Chesser were analyzed. It examines how bankruptcy prediction models foresee the probability of bankruptcy for different solvency and profitability companies over a three-year period. Also it analyse what led to the obtained results and what is the relationship between the choice of the bankruptcy probability assessment model and the financial ratios used to calculate it.