Administracinės kalbos laiko raiškos konstrukcijos su vietininku ir jų sinonimija
Santrauka
Lietuvių kalboje laiką galima reikšti įvairiai. Bendrinės lietuvių kalbos laiko raiškos priemonės aprašytos Lietuvių kalbos gramatikoje [14: 206], Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje [2: 535-543], sintaksės ir morfologijos darbuose [13: 287-292, 16: 136-137], sinoniminė raiška aptarta Elenos Valiulytės monografijoje Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai [21], linksnių reikšmės išnagrinėtos Jono Šukio knygoje Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos [ 19], norminamasis variantiškų reiškinių vertinimas pateiktas Kalbos patarimuose [8], rekomendacijų raidos bruožų galima rasti Ritos Miliūnaitės [15: 150-151], Irenos Smetonienės, Brigitos Dambrauskaitės [18: 51-52] darbuose. Nors atrodytų, kad laiko raiška gana išsamiai aptarta lietuvių kalbininkų darbuose, tačiau ir mokant studentus, ir bendraujant su kalbos redaktoriais, kalbos tvarkytojais, dokumentų vertėjais nuolat kyla neaiškumų dėl kai kurių laiko raiškos formų normiškumo ir variantiškumo. Todėl dar kartą imtasi šios temos, kurią ypač suaktualino Europos Sąjungos (toliau - ES) institucijų dokumentų vertėjų keliami klausimai. Straipsnio objektas - veiksmo laiko tarpo ir momento raiška administracinėje kalboje. Straipsnio tikslas - išnagrinėti administracinės kalbos laiko raiškos vietininku galimybes ir jos santykį su sinoniminėmis raiškos priemonėmis. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: apžvelgti lietuvių kalbos laiko raiškos sistemą ir jos sintaksinę realizaciją; išnagrinėti laiko tarpo ir momento raišką vietininko linksniu iškeliant administracinės kalbos ypatumus; aptarti sintaksinius laiko raiškos vietininko linksniu sinonimus ir panagrinėti porą su jų vartojimo normiškumu susijusių atvejų. There are quite a few alternatives for time expression in the Lithuanian language which allow the most suitable structure to be chosen for a particular case. In administrative language, time-expressing locative can have syntactic synonyms; it can be substituted with either the accusative or instrumental case, a structure with the preposition per, or a genitive case structure together with I a word metu in the instrumental case. The main criterion for choosing the most suitable expression is the more accurate shade of the time meaning. The semantics and syntactic form of the chosen means of expression are also important. Field of I usage is an important criterion as well: time-expressing structures with the locative in administrative language are more limited than in more free styles. Sometimes time expression is chosen wrongly. Some words in the locative, such as laikotarpyje, laike, eigoje, begyje used in the position of preposition or postposition are stiff translated structures which are not normative. They should be replaced with correct means of expression. It should be noted that the word laikotarpyje in the locative could be used in some cases, though in administrative language the instrumental case is always preferred. Structures with metu ought to be chosen carefully because they do not match with other words naming a generalized period of time.