Romano Ingardeno estetinio vertinimo koncepcija

Abstract

Keliama problematika siejama su fenomenologinių įžvalgų teikiamomis galimybėmis prasiskverbti į estetinio procesualumo specifiką ir esmę. Estetinis vertinimas nagrinėjamas estetinio akto ir jame besireiškiančių estetinių išgyvenimų kontekste. R. Ingardeno sukurta estetinio vertinimo samprata praplečia estetinio subjekto konceptą, akcentuoja kūrybines ir išgyvenimo galias. Estetinis vertinimas priskiriamas tiesioginei patirčiai, pripildytai emocinių-jausminių išgyvenimų, kurie susieti su estetinėmis kokybėmis, vertybėmis, estetiniu intencionaliu objektu. Estetinio akto struktūroje estetinis vertinimas yra baigiamasis procesas, pasižymintis apibendrinimu, akivaizdumu, bet jo negalima sutapatinti su refleksinio pažinimo rezultatu – estetiniu sprendiniu. R. Ingardeno mokslinis estetinio vertinimo pagrindimas yra didelis įnašas į estetikos teoriją.

Recently it has become topical to think over aesthetical subject’s substance in aesthetics again. R. Ingarden’s phenomenological aesthetical subsistence analysis induced a new interpretation of aesthetical evaluation. The success of the phenomenological knowledge program objective is visible in fontal aesthetical empathy, in aesthetical worth, in aesthetical intentional concept of the object. An essential feature of the aesthetical evaluation concept is that attention is transferable from verbal solutions to patency of aesthetical worth and it emotional–sensual answer. According to R. Ingarden, it is inadmissible to equalize aesthetical evaluation with intellectual cognitive evaluation acts. R. Ingarden was the first to academically motivate the process of aesthetical evaluation. Aesthetical evaluation takes the place of meaning in the structure of an aesthetical act and response to the aesthetical value. By determining the content of aesthetical evaluation, the Polish phenomenologist discovered its matter and particularity and broadened the limits of aesthetical consciousness.