Įtraukusis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai
Santrauka
Straipsnyje atskleidžiamos mokinių tėvų nuostatos apie tai, kur turėtų ugdytis vaikai, turintys nežymių psichinių sutrikimų ir (ar) fizinę negalią. Sugretinus 2002 m. ir 2012 m. atliktų tyrimų duomenis, akivaizdu, kad, kintant ugdymo tikrovei, kito ir mokinių tėvų požiūris į integruotą ugdymą: buvęs vizija įtraukusis ugdymas tapo realybė. Didžioji dalis respondentų pritaria, kad neįgalūs vaikai lankytų bendrojo ugdymo mokyklą. Tiriamojo laikotarpio pradžioje (2002 m.) pusė respondentų teigė, kad vaikai su negalia galėtų mokytis bendrose klasėse, tai – natūralios integracijos modelis. Po dešimties metų pakartotas tyrimas atskleidė, kad mokinių tėvų nuostatos akivaizdžiai pakitę: 52 % respondentų nurodė, kad vaikams su negalia derėtų mokytis bendrojo ugdymo institucijose, bet atskirose klasėse. The article revealed the opinions of the pupils’ parents about where should their children’s peers with minor mental disorders and/or physical disabilities learn and develop. Based uponthe results of studies conducted in 2002 and 2012 it becomes clear that the changes of education reality had impact also to the parents’ of pupils approach to integrated education: former vision of inclusive education became a reality. Respondents agree that their children may attend general education school together with their disabled peers. At the beginning of the year 2002 half of the respondents said that children with disabilities may learn in common classes. This is the model of natural integration. The study repeated after ten years revealed that the opinionsof the parents apparently had changed: 52 percent of respondents indicated that children with disabilities should learn in separate classes.