Nauja architektūra Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėse – Kuršių nerijoje ir Vilniaus istoriniame centre: estetiniai ir paveldosauginiai disonansai bei kaitos galimybės

Abstract

Disertacijoje nagrinėjama teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsaja, naujų ir pritaikytų (rekonstruotų) pastatų UNESCO saugomose teritorijose Lietuvoje (nuo įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą iki šių dienų) – Kuršių nerijoje (2001–2022 m.) ir Vilniaus istoriniame centre (1994–2022 m.) – architektūrinė raiška, tarptautinių ir nacionalinių paveldo apsaugos dokumentų reikalavimai naujai, pritaikomai ir atstatomai architektūrai. Darbo tikslas – remiantis charakteringais tiriamų vietovių architektūros pavyzdžiais, ištirti šių dviejų UNESCO pasaulio paveldo vietovių teisinių ir estetinių kriterijų nulemtą naujos ir rekonstruotos (perstatytos) architektūros būklę ir pateikti įžvalgų apie tolimesnes jų kaitos galimybes. Disertacijoje užsibrėžtais uždaviniais siekiama atskleisti, kokiomis šiuolaikinėmis paveldo apsaugos gairėmis ir architektūriniais, urbanistiniais bei estetinės raiškos principais rekomenduojama vadovautis, planuojant statyti ir rekonstruoti pastatus tiriamose UNESCO pasaulio paveldo vietovėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos li-teratūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje analizuojama naujų pastatų atsiradimo paveldo teritorijose genezė, požiūrio į juos kaita, išskiriamos esmingiausios raidos kryptys, principai, kuriais remiantis statomi nauji objektai arba pritaikomi senieji juos rekonstruojant, papildant naujais intarpais, priestatais. Atskirai aptariamanaujos architektūros saugomose teritorijose problematika ir šiuolaikinės architektūros koncepcijos, susijusios su pasaulio paveldo vietovėmis. Antrajame skyriuje, naudojant sisteminės ir lyginamosios analizės tyrimo metodus, analizuojami ir išskiriami svarbiausi tarptautinės ir nacionalinės teisės dokumentų, reglamentuojančių naujos architektūros atsiradimą saugomose teritorijose, principai, apimantys tokiose teritorijose esančių šiuolaikinės architektūros pastatų (naujų ir rekonstruotų) architektūrinės, urbanistinės bei estetinės išraiškos aspektus. Trečiajame skyriuje, remiantis tarptautinių ir nacionalinių teisinių dokumentų analizės duomenimis bei naujos architektūros derinimo prie kultūrinio kraštovaizdžio būdais, ištirta, kaip estetiniai kriterijai buvo realizuoti Vilniaus istorinio centro bei Kuršių nerijos pastatuose. Disertacijos tema publikuoti šeši moksliniai straipsniai: du iš jų paskelbti mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Scopus ir Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazes, kiti keturi publikuoti kitose užsienio duomenų bazėse referuojamuose mokslo žurnaluose. Disertacijos tyrimo eiga ir atliktų tyrimų rezultatai paskelbti keturiuose pranešimuose, pristatytuose vietiniuose ir tarptautiniuose moksliniuose seminaruose bei konferencijose.

The interconnection between legal document provisions and architectural aesthetics determines the duality of the research object. This study examines the architectural expression of new and adapted (reconstructed) buildings within UNESCO-protected areas in Lithuania in the Curonian Spit (2001–2022) and the Historic Center of Vilnius (1994–2022) from their inclusion into the World Heritage list to the present day, along with the requirements of international and national heritage protection documents for new, adaptable, and restorative architecture. The work uses characteristic examples of architecture in the studied areas to examine the new and reconstructed architecture determined by the legal and aesthetic criteria of these two UNESCO World Heritage sites and presents insights into their further evolution. The objectives of the dissertation aim to reveal which modern heritage protection guidelines and principles of architectural, urban, and aesthetic expression are recommended when planning to construct and reconstruct buildings in the analyzed UNESCO World Heritage areas. The dissertation consists of an introduction, three chapters, general conclusions, a review of the literature, and lists of the author’s publications on the dissertation’s topic. The First Chapter analyzes the genesis of the new buildings in heritage areas, the change of perspectives, the essential directions of the development, and the principles upon which the new objects are built, or the old ones are adapted or supplemented with new inserts and extensions. It highlights issues of the new architecture in protected areas and modern architectural concepts specifically related to World Heritage sites. The Second Chapter uses systematic and comparative analysis research methods to analyze and distinguish the most important principles of international and national legal documents regulating the emergence of new architecture in protected areas, including the architectural, urbanistic, and aesthetic expression of modern architectural buildings (new and reconstructed). The Third Chapter covers how aesthetic architectural criteria were realized in the Vilnius Historic Centre and the Curonian Spit based on the analysis of international and national legal documents and strategies for achieving harmony in the cultural landscape of the new architecture. Six scientific articles were published on the topic: two in Scopus and the Clarivate Analytics Web of Science databases, and four in journals referred to in various international databases. The results and progress of the research were presented at four local and international scientific seminars and conferences.