Abstracts of the International Scientific Conference IMPERFECT MODERNISM (2024)

Abstract

The conference considers modernist architecture as a multilayered phenomenon and as an expression of a holistic architectural idea, which was refracted depending on the policies of the states on whose territory it was created. It is obvious that, despite its internationality and the presence of common modernist features in the architecture of different countries, modernist architecture has a civilizational diversity, without building a hierarchy of countries-cities-locations. The conference aims to demonstrate examples of this variety.

In contemporary society there is an ambiguous attitude to the architectural heritage of modernism. The perception of it as a "difficult heritage", an "unappreciated heritage" and at the same time a "beloved heritage", an "aesthetic heritage" complicates the ways of dealing with modernist architecture and adapting lost objects to contemporary needs. These difficulties are particularly evident in countries where ideas of modernist architecture have become more politicized as a result of the post-Soviet or post-colonial trauma of nations and the unfinished process of national identity formation. After all, on the one hand, prolonged foreign influence on the established traditionality created new identities, and on the other hand, the rejection of this heritage and association with tragic events caused by the activities of political regimes was formed.The question arises: is it correct to equate the political-social and the cultural-artistic? And what about modernist architecture and urban landscapes that, even after the end of political contexts that imposed radical socialist ideas, from extreme nationalist to communist, continue to transmit ideas that contradict the democratic-liberal direction of contemporary society?

Since industrialization and typification eventually became an integral part of the modernist era, producing many monotypical and typified buildings as well as large residential complexes, the question of research and methods of dealing with such legacies of the modernist era arises. These problems are especially relevant to the post-war reconstruction of Ukraine, where there are similar neighborhoods that have been severely damaged by Russian mass shelling and missile attacks.

Examining the problems of modernist buildings that fall into disrepair or are demolished due to the changing needs of society and examples of how to deal with such heritage will be one of the themes of the conference. The conference will discuss the sustainability and resilience of modernist sites and urban areas, as these issues are increasingly key to our perspectives on the transformation of both urban landscapes and the modernist heritage that is an integral part of them.

Modernistinė architektūra konferencijoje vertinama kaip daugiasluoksnis reiškinys ir holistinė architektūrinės idėjos išraiška, kuri buvo skirtinga priklausomai nuo valstybėse vyravusios politikos. Akivaizdu, kad nepaisant tarptautiškumo ir bendrų modernizmo bruožų skirtingų šalių architektūroje, modernistinė architektūra pasižymi įvairove, nesukuriant šalių-miestų-vietovių hierarchijos. Konferencija siekiama atskleisti šią įvairovę.

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja dviprasmiškas požiūris į modernistinės architektūros paveldą. Dažnai jis suvokiamas kaip „sudėtingas“, „nevertintinas“, bet taip pat ir „mylimas“, „neįvertintas“, „estetiškas“. Tai apsunkina modernistinės architektūros pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams ir sprendimų priėmimą. Iššūkiai ypač ryškūs šalyse, kur dėl posovietinės ar pokolonijinės tautų traumos ir nebaigto tautinio tapatumo formavimosi proceso modernistinės architektūros idėjos tapo labiau politizuotos. Viena vertus, užsitęsusi įtaka nusistovėjusioms tradicijoms kūrė naujas tapatybes, o kita vertus, formavosi modernistinės architektūros paveldo atmetimas, siejant su tragiškais įvykiais, nulemtais politinių režimų veiklų. Kyla klausimas: ar teisinga tapatinti politinį-socialinį ir kultūrinį-meninį kontekstus? Kaip vertinti modernistinę architektūrą ir miestovaizdžius, kurie net pasikeitus politiniam kontekstui ir toliau atspindi idėjas, prieštaraujančias demokratinei-liberaliai šiuolaikinės visuomenės krypčiai?

Industrializacija ir tipizacija ilgainiui tapo neatsiejama modernizmo dalimi, generavusia tipinius pastatus bei didelius gyvenamųjų namų kompleksus, dėl kurių ateities šiandien vyksta aktyvios diskusijos. Šios problemos ypač aktualios pokario Ukrainos atstatymui, kur yra panašių kvartalų, nukentėjusių nuo Rusijos masinio apšaudymo ir raketų atakų.