Rodyti trumpą aprašą

dc.rights.licenseKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licenceen_US
dc.contributor.authorMaksimavičiūtė, Reda
dc.contributor.authorRogoža, Artur
dc.date.accessioned2024-06-17T08:35:15Z
dc.date.available2024-06-17T08:35:15Z
dc.date.issued2024
dc.date.submitted2024-03-04
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154474
dc.description.abstractStraipsnio tikslas – išsiaiškinti, koks pastato modeliavimo IDA ICE programa būdas leidžia apskaičiuoti tiksliausius vėsinimo galių ir poreikių rezultatus ir kokie yra pagrindiniai skirtingų modelių aspektai. Straipsnyje pristatomas administracinės paskirties pastato, statomo Lvivo g. 59, Vilniuje, modeliavimas. Tyrimo metu sukurti 3 energiniai pastato modeliai. Modelis Nr. 1 – geometrinis pastato modelis su visomis patalpomis. Modelis Nr. 2 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu su visomis patalpomis, kuriamas naudojant „multiplication“ (liet. padauginimo) funkciją. Modelis Nr. 3 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu, kurį sudaro viena skaičiuojamoji zona. Atlikus pastato energinį modeliavimą, gautos vėsinimo sistemos galios ir šilumos pritėkiai. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 rezultatai yra panašūs, skirtumas tarp jų nesiekia 10 proc., o modelio Nr. 3 rezultatai yra didesni nei kitų. Šilumos pritėkiai dėl žmonių ir tiekiamo šviežio oro kiekiai sąlygoja gaunamus rezultatus, kurių skirtumai iš dalies atsiranda dėl nežymiai pasikeitusio tipinio aukšto išplanavimo. Svarbiausias modelių palyginimo aspektas yra pikinė vėsinimo sistemos galia, kuri parodo tikrąjį skirtumą tarp modelių ir yra itin svarbi vėsinimo sistemos įrangos dydžiui nustatyti. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 pikinė galia skiriasi 6 proc., o modelių Nr. 2 ir Nr. 3 – 25 proc. Tai parodo, kad tiksliausi yra modelių Nr. 1 ir Nr. 2 duomenys.lt
dc.description.abstractThe aim of this paper is to investigate how the IDA ICE building simulation produces the most accurate results for cooling capacities and sub-needs, and what are the main differences between the models. The paper is based on an office building at 59 Lvivo Street, Vilnius, for which 3 models have been developed. Model 1 is a building with all the rooms, model 2 is modelled with exclusive floors and a typical office floor which is replicated using the multiplication function, model 3 is modelled with exclusive floors and the typical floor is created as a single area. The building simulation results in the power and heat gains per unit area of the building cooling system, which are highest in model 3. The results of models 1 and 2 are similar, with differences often less than 10%, and the difference in heat gains due to occupants or fresh air supply are due to the non-significant change in the layout of the typical floor. The most important aspect of the model comparison is the peak cooling capacity, which shows the real difference between the models and is crucial for the selection of ventilation system equipment. The difference in peak power between Models 1 and 2 is 6%, while between Models 3 and 2 it is 25%. This shows that the most accurate data is obtained for Models 1 and 2.en_US
dc.format.extent7 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isoltlt
dc.language.isoenen_US
dc.relation.isreferencedbyIndex Copernicusen_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154318en_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154329en_US
dc.rightsAttribution 4.0 International*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/licenses/by/4.0/*
dc.source.urihttps://vilniustech.lt/jmk-darni-aplinka/konferenciju-archyvas/363201en_US
dc.subjectvėsos modeliavimaslt
dc.subjectpastato vėsos poreikiailt
dc.subjectšilumos pritėkiailt
dc.subjectIDA ICEen_US
dc.subjectcooling modellinglt
dc.subjectbuilding cooling demandlt
dc.subjectheat gainslt
dc.titleVėsos galių palyginimas modeliuojant pastatą IDA ICE programa skirtingais būdaislt
dc.title.alternativeComparison of building cooling capacities modelled in different ways using IDA ICE programen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.alternativePastatų energetika / Energy for Buildingsen_US
dcterms.dateAccepted2024-03-18
dcterms.issued2024-06-17
dcterms.licenseCC BYen_US
dcterms.references9en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.type.pubtypeP1c - Straipsnis konferencijos darbų leidinyje kitoje DB / Paper in conference publication in other DBen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetas / Vilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentPastatų energetikos katedra / Department of Building Energeticsen_US
dcterms.sourcetitleDarni aplinka: 27-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Sustainable Environment: 27th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094763595en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetaslt
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvalt
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.date.firstonline2024-06-17
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/da.2024.021en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail
Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą

Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šio įrašo licencija apibrėžiama taipKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence