Vėsos galių palyginimas modeliuojant pastatą IDA ICE programa skirtingais būdais

Abstract

Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, koks pastato modeliavimo IDA ICE programa būdas leidžia apskaičiuoti tiksliausius vėsinimo galių ir poreikių rezultatus ir kokie yra pagrindiniai skirtingų modelių aspektai. Straipsnyje pristatomas administracinės paskirties pastato, statomo Lvivo g. 59, Vilniuje, modeliavimas. Tyrimo metu sukurti 3 energiniai pastato modeliai. Modelis Nr. 1 – geometrinis pastato modelis su visomis patalpomis. Modelis Nr. 2 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu su visomis patalpomis, kuriamas naudojant „multiplication“ (liet. padauginimo) funkciją. Modelis Nr. 3 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu, kurį sudaro viena skaičiuojamoji zona. Atlikus pastato energinį modeliavimą, gautos vėsinimo sistemos galios ir šilumos pritėkiai. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 rezultatai yra panašūs, skirtumas tarp jų nesiekia 10 proc., o modelio Nr. 3 rezultatai yra didesni nei kitų. Šilumos pritėkiai dėl žmonių ir tiekiamo šviežio oro kiekiai sąlygoja gaunamus rezultatus, kurių skirtumai iš dalies atsiranda dėl nežymiai pasikeitusio tipinio aukšto išplanavimo. Svarbiausias modelių palyginimo aspektas yra pikinė vėsinimo sistemos galia, kuri parodo tikrąjį skirtumą tarp modelių ir yra itin svarbi vėsinimo sistemos įrangos dydžiui nustatyti. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 pikinė galia skiriasi 6 proc., o modelių Nr. 2 ir Nr. 3 – 25 proc. Tai parodo, kad tiksliausi yra modelių Nr. 1 ir Nr. 2 duomenys.

The aim of this paper is to investigate how the IDA ICE building simulation produces the most accurate results for cooling capacities and sub-needs, and what are the main differences between the models. The paper is based on an office building at 59 Lvivo Street, Vilnius, for which 3 models have been developed. Model 1 is a building with all the rooms, model 2 is modelled with exclusive floors and a typical office floor which is replicated using the multiplication function, model 3 is modelled with exclusive floors and the typical floor is created as a single area. The building simulation results in the power and heat gains per unit area of the building cooling system, which are highest in model 3. The results of models 1 and 2 are similar, with differences often less than 10%, and the difference in heat gains due to occupants or fresh air supply are due to the non-significant change in the layout of the typical floor. The most important aspect of the model comparison is the peak cooling capacity, which shows the real difference between the models and is crucial for the selection of ventilation system equipment. The difference in peak power between Models 1 and 2 is 6%, while between Models 3 and 2 it is 25%. This shows that the most accurate data is obtained for Models 1 and 2.