Green finance model for the sustainable development of zero-waste cities

Abstract

Green finance is a way of financing climate change mitigation, adaptation and other environmental challenges. Along with the green economy concept, green finance contributes to disseminating global environmental challenges and how these challenges can be overcome. One area of environmental challenge is waste and sustainable waste management for sustainable urban development, where the green economy and green finance disciplines can have a significant positive impact. The dissertation addresses the insufficiently effective use of the green finance model applicable to reducing municipal waste and following the “zero-waste” principles in the scientific literature and practice. It aims to develop and empirically test a green finance model that would lead to rational economic decisions for the sustainable development of zero-waste cities. The dissertation consists of an introduction, three chapters, and general conclusions. The First Chapter aims to determine the green finance concept within related economic theories, concepts, methods, and models. It provides insights into other interrelated concepts, such as bio-economy, low-carbon finance, climate finance, and socio-environmental finance. Additionally, it provides a review of the green finance instruments. The Second Chapter investigates the role of waste management within economic theories and establishes the concept of zero-waste and inter-municipal cooperation. It also shapes the strategy for developing zero-waste cities with the active involvement of green finance mechanisms. The Second Chapter describes the methods for forming a green finance model for developing zero-waste cities. The Third Chapter provides empirical approval results of the green finance model for developing zero-waste cities on the Lithuanian regional level. A set of general conclusions and recommendations for future research complete the dissertation. Five publications on the discussed study were published: two in the reviewed scientific journals, and three in conference proceedings.

Žalieji finansai – tai finansavimo būdas, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir spręsti kitas aplinkosaugos problemas. Kartu su žaliosios ekonomikos koncepcija, žalieji finansai prisideda prie pasaulinių aplinkosaugos iššūkių ir būdų, kaip šiuos iššūkius galima įveikti, sklaidos. Viena iš aplinkosaugos problemų sričių – atliekos ir tvarus atliekų tvarkymas siekiant tvarios miestų plėtros, kur tiek žaliosios ekonomikos, tiek žaliųjų finansų disciplinos gali turėti didelį teigiamą poveikį. Disertacijoje nagrinėjama problema, kad mokslinėje literatūroje ir praktikoje nepakankamai efektyviai taikomas žaliųjų finansų modelis, siekiant mažinti komunalines atliekas ir laikytis nulinių atliekų principų. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai patikrinti žaliųjų finansų modelį, kurio taikymas leistų priimti racionalius ekonominius sprendimus siekiant darnios miestų be atliekų plėtros. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados. 1 skyriuje siekiama apibrėžti žaliųjų finansų sąvoką susijusiose ekonomikos teorijose, koncepcijose, metoduose ir modeliuose, pateikti įžvalgas apie kitas tarpusavyje susijusias sąvokas, tokias kaip bioekonomika, mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimas, klimato kaitos finansavimas ir socialinės aplinkosaugos finansavimas, taip pat apžvelgti žaliųjų finansų produktus. 2 skyriuje nagrinėjamas atliekų tvarkymo vaidmuo ekonominėse teorijose, nustatoma „zero-waste“ sąvoka ir savivaldybių bendradarbiavimas. Šiame skyriuje taip pat formuojama miestų, kuriuose nėra atliekų, plėtros strategija, aktyviai dalyvaujant žaliųjų finansų mechanizmams. 2 skyriuje aprašomi metodai, taikomi formuojant žaliųjų finansų modelį, skirtą miestų be atliekų plėtrai. 3 skyriuje pateikiami žaliųjų finansų modelio, skirto nulinių atliekų plėtrai, empirinio patvirtinimo Lietuvos regioniniu lygmeniu rezultatai. Disertaciją užbaigia bendrosios išvados. Aptariamo tyrimo tema paskelbtos 5 publikacijos: 2 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, 3 – konferencijų medžiagoje.