dc.contributor.author | Ramelytė, Aistė | |
dc.contributor.author | Vasarevičius, Saulius | |
dc.date.accessioned | 2024-10-31T07:30:33Z | |
dc.date.available | 2024-10-31T07:30:33Z | |
dc.date.issued | 2018 | |
dc.identifier.isbn | 9786094761317 | en_US |
dc.identifier.issn | 2029-7157 | en_US |
dc.identifier.uri | https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155435 | |
dc.description.abstract | Nuolat ieškoma būdų, kaip sumažinti sunaudojamo iškastinio kuro kiekius. Šiam tikslui įgyvendinti vis dažniau naudojamas kietasis atgautasis kuras. Tačiau naudojant šį produktą, būtina įvertinti jo charakteristikas – šilumingumą, peleningumą, drėgnumą ir cheminę sudėtį. Straipsnyje pateikiama informacija apie dviejų rūšių kuro – 2D ir popieriaus-kartono granulių kuro tyrimo rezultatus. Tyrimai atlikti Lietuvos energetikos institute Kaune ir Gyvybės mokslų centre Vilniuje. Tyrimo metu nustatyta, kad 2D granulės pasižymi didesniu peleningumu nei popieriaus-kartono granulės (atitinkamai 18,47 % ir 9,67 %), o drėgmės kiekis 2D granulėse siekė 4,12 % ir 2,62 % popieriaus-kartono granulėse. Šilumingumo tyrimas parodė, kad abiejų rūšių kuro granulės pagal CEN TS 15359 standartą gali būti priskiriamos 4 klasei (2D granulių apatinė šilumingumo vertė siekė 13,5 MJ/kg, popieriaus-kartono granulių – 14,4 MJ/kg). Vertinant gyvsidabrio kiekį mėginiuose nustatyta, kad šio elemento kiekis abiejų rūšių granulėse buvo mažesnis nei 10 ppm (mažiau nei 0,001 % mėginio masės dalies), todėl, taikant CEN TS 15359 standarto klasifikaciją, kuras priskiriamas 1 klasei. Spektroskopinės analizės metu nustatyta, kad abiejų rūšių kuro granulėse vyraujančios cheminių junginių grupės yra eteriai, alkilai ir karboksirūgštys, o didžiausias pikų kiekis aptinkamas 1500–800 cm–1 bangos ilgio intervale. | en_US |
dc.description.abstract | There is a constant search for ways to reduce the amount of
phosphorus used. For this purpose, recovered fuel is increasingly
used. However, the use of this product requires knowledge of
its characteristics – calorific value, profitability, humidity and
chemical composition. The paper provides information on the
re-evaluation of two types of fuel – 2D and paper-carbon pellet
fuel. Studies were carried out in the Lithuanian Energy Institute
in Kaunas and the Centre for Life Sciences in Vilnius. The
study found that 2D granules contained more ash than paperbased
bead pellets (18.47% and 9.67% respectively), while the
moisture content of 2D granules was 4.12% and 2.62%, respectively,
in paper-cardboard beads. The heat dissipation test
showed that both types of fuel pellets can be classified under
class 4 (2D granules have a lower calorific value of 13.5 MJ/kg,
and 14.4 MJ/kg of paper-based carton beads). Mercury content
in both pellets was less than 10 ppm (less than 0.001% of the
weight of the sample) and, therefore, in accordance with CEN
TS 15359, the cluster is classified under class 1. Spectroscopic
analysis showed that the chemical groups predominant in both
types of fuel pellets are ethers, alkyls and carboxylic acids,
while peaks are found at 1500–800 cm–1 in the wavelength
range. | en_US |
dc.format.extent | 11 p. | en_US |
dc.format.medium | Tekstas / Text | en_US |
dc.language.iso | lt | en_US |
dc.relation.uri | https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155379 | en_US |
dc.source.uri | http://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2018/paper/view/49 | en_US |
dc.subject | apatinė šilumingumo vertė | en_US |
dc.subject | kietasis atgautasis kuras | en_US |
dc.subject | peleningumas | en_US |
dc.subject | spektroskopinė analizė | en_US |
dc.subject | termogravimetrinė analizė | en_US |
dc.subject | solid recovered fuel | en_US |
dc.subject | lower calorific value | en_US |
dc.subject | thermogravimetric analysis | en_US |
dc.subject | spectroscopic analysis | en_US |
dc.subject | ash content | en_US |
dc.title | Kietojo atgautojo kuro granulių savybių tyrimai | en_US |
dc.title.alternative | Investigation of solid fuel grinding properties | en_US |
dc.type | Konferencijos publikacija / Conference paper | en_US |
dcterms.accessRights | Laisvai prieinamas / Openly available | en_US |
dcterms.accrualMethod | Rankinis pateikimas / Manual submission | en_US |
dcterms.issued | 2018-05-21 | |
dcterms.references | 18 | en_US |
dc.description.version | Taip / Yes | en_US |
dc.contributor.institution | Vilniaus Gedimino technikos universitetas | en_US |
dc.contributor.institution | Vilnius Gediminas Technical University | en_US |
dc.contributor.faculty | Aplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineering | en_US |
dc.contributor.department | Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra / Department of Environmental Protection and Water Engineering | en_US |
dcterms.sourcetitle | Aplinkos apsaugos inžinerija: 21-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 21st Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania" | en_US |
dc.identifier.eisbn | 9786094761300 | en_US |
dc.identifier.eissn | 2029-7149 | en_US |
dc.publisher.name | Vilnius Gediminas Technical University | en_US |
dc.publisher.name | Vilniaus Gedimino technikos universitetas | en_US |
dc.publisher.country | Lithuania | en_US |
dc.publisher.country | Lietuva | en_US |
dc.publisher.city | Vilnius | en_US |
dc.identifier.doi | https://doi.org/10.3846/aainz.2018.002 | en_US |