Rodyti trumpą aprašą

dc.contributor.authorKirslys, Lukas
dc.contributor.authorRimeika, Mindaugas
dc.date.accessioned2024-10-31T08:29:24Z
dc.date.available2024-10-31T08:29:24Z
dc.date.issued2018
dc.identifier.isbn9786094761317en_US
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155445
dc.description.abstractVandentvarkos ūkyje inžineriniams tinklams naudojamos įvairios medžiagos, kurioms pagaminti, eksploatuoti bei utilizuoti būtinos energijos sąnaudos, o šių procesų metu į aplinką išsiskiria teršalai. Būvio ciklo analizė atlikta naudojantis kompiuteriniais modeliais, sudarytais SimaPro 7.3 programa ir remiantis ISO14040 rekomendacijomis. Nustatytas plačiausiai vandentiekyje naudojamų polietileninių (d110 mm) ir kaliojo ketaus (DN100) vandentiekio vamzdžių galimas poveikis aplinkai. Tyrimai atlikti taikant nustatytas sistemos ribas, į kurias buvo įtraukta žaliavų ir vamzdžių gamyba, palikimas grunte ir transportavimas tarp skirtingų būvio ciklų etapų, pasirinktas tirti funkcinis vienetas – 500 metrų vamzdžių ilgio. Gamybos ciklas įvertintas modeliuojant pagrindinius technologinius procesus: polietileno granulių ekstruziją ir geležies rūdos lydimą bei taikant reikiamus elektros energijos ir šilumos energijos kiekius. Po 50 metų eksploatacijos trukmės vamzdžiai paliekami grunte. Atlikus modeliavimą ir palyginus polietileninius ir kaliojo ketaus vamzdžius, nustatyta, kad vertinant bendrą poveikį aplinkai, didesnę neigiamą įtaką turi kaliojo ketaus vamzdžiai. Tyrime poveikis aplinkai vertinamas pagal 7 teršalų: stibio, sieros dioksido, fosfatų, anglies dioksido, trichlorofluorometano, eteno ir metano ekvivalentus.en_US
dc.description.abstractIn the water management system, engineering networks are built to produce, operate and utilize a variety of materials. During this process, pollutants are released into the environment. To determine the environmental impact and evaluate the life cycle of the product, the SimaPro 7.3 program and the ISO14040 documentation were used. The life-cycle models of the most widely used polyethylene (d110 mm) and ductile iron (DN100 mm) pipes were modelled. The research is carried out using established system boundaries, which include raw material production, pipe production, pipe recovery and transportation between different stages of life cycles. The production cycle is evaluated by modelling the main technological processes: extrusion of polyethylene granules and iron ore accompaniment and applying the necessary quantities of electricity and heat. According to the waste scenario, after 50 years of service life, pipes are left in the ground. After modelling and comparison of polyethylene and ductile iron pipes, it was found that ductile iron pipes have higher negative environmental impact. The environmental impact of the product studied is estimated at 7 emission equivalents, which affect the individual environmental components: antimony, sulfur dioxide, phosphates, carbon dioxide, trichlorofluoromethane, ethene and methane.en_US
dc.format.extent6 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155379en_US
dc.source.urihttp://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2018/paper/view/61en_US
dc.subjectpolietilenasen_US
dc.subjectkalusis ketusen_US
dc.subjectbūvio ciklo vertinimasen_US
dc.subjectsistemos ribosen_US
dc.subjectaplinkos komponentaien_US
dc.subjectpolyethyleneen_US
dc.subjectductile ironen_US
dc.subjectlife cycle assessmenten_US
dc.subjectsystem boundariesen_US
dc.subjectenvironmental componentsen_US
dc.titlePolietileninių ir kaliojo ketaus vamzdžių būvio ciklo analizėen_US
dc.title.alternativeLife cycle analysis of polyethylene and ductile iron water pipesen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.issued2018-05-21
dcterms.references8en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra / Department of Environmental Protection and Water Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleAplinkos apsaugos inžinerija: 21-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 21st Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094761300en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/aainz.2018.014en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą