Rodyti trumpą aprašą

dc.contributor.authorPajaujis, Marius
dc.contributor.authorŠaulys, Valentinas
dc.date.accessioned2024-10-31T08:35:39Z
dc.date.available2024-10-31T08:35:39Z
dc.date.issued2018
dc.identifier.isbn9786094761317en_US
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155447
dc.description.abstractDarbe nagrinėjamas Kuosinės upelio savaiminio apsivalymo efektyvumas nuo azoto ir fosforo junginių. Pasirinkti du upelio ruožai po 4 kilometrus: reguliuotas ir natūralus. Vandens kokybės tyrimai buvo vykdomi nuo 2017 m. vasario mėnesio. Cheminiams tyrimams 12 mėnesių buvo imami mėginiai ir tiriamos nitratų ir fosfatų koncentracijos. Vidutiniškai per tyrimų laikotarpį 2017–2018 m. reguliuotame ruože apsivalymas nuo nitratinio azoto siekė 0,31 mg/l, o natūraliame ruože vidutiniškai sumažėjo 1,07 mg/l. Vidutinis apsivalymas nuo fosfatų reguliuotame ruože siekė 0,18 mg/l, o natūraliame ruože 0,15 mg/l. Atlikus dispersinę duomenų analizę esant 95 % patikimumo lygiui nustatyta, kad apsivalymas tiek nuo nitratų, tiek nuo fosfatų natūraliame upelio ruože iš esmės skiriasi, o reguliuotame ruože yra neesminis. Įvertinus Kuosinės upelio savaiminį apsivalymą panaudojant 2014–2018 m. sukauptus 24 mėn. eilės duomenis ir atlikus duomenų dispersinę analizę, paaiškėjo, kad upelio savaiminis apsivalymas nuo nitratinio azoto reguliuotame ir natūraliame upelio ruožuose, esant 95 % patikimumo lygiui, skiriasi iš esmės. Atlikus dispersinę duomenų analizę fosfatų atveju paaiškėjo, kad Kuosinės upelio savaiminis apsivalymas nuo fosfatų reguliuotame ir natūraliame upelio ruožuose, esant 95 % patikimumo lygiui, neesminis. Gerinant upelio savaiminį apsivalymą siūloma taikyti švelniosios natūralizacijos priemones: sudaryti sąlygas vagoje formuotis įvairesniems biotopams – rėvoms ir duburiams, vingiams, apželdinti pakrantes medžiais ir nepamiršti, kad upeliai Lietuvoje buvo reguliuojami žemės ūkio naudmenų sausinimo tikslams, todėl siekiant natūralizavimo tikslų, būtina suderinti upelių sausinamąją ir gamtosauginę funkcijas.en_US
dc.description.abstractThis work identifies factors that influence the processes of river self-purification from nitrogen and phosphorus compounds. Two 4 kilometer stretches of the stream were investigated, one of them was natural and the other was regulated. Water quality studies have been carried out since February 2017. Chemical test samples were collected for 12 months and concentrations of nitrates and phosphates were investigated. On average, during the research period 2017–2018, purification from nitrate nitrogen in the regulated section amounted to 0.31 mg/l, while in the natural stretch the average decrease was about 1.07 mg/l. Purification from phosphate in the regulated zone was 0.18 mg/l and in the natural zone 0.15 mg/l. A dispersion analysis of the data at a 95% confidence level showed that purification of both nitrates and phosphates in the natural stream section is fundamentally different and it is non-essential in the regulated section. When estimating the self-purification of the Kuosine stream using a series of data collected in 2014–2018 and accumulated for 24 months, a dispersion analysis of the data showed that the spontaneous purification of the river from nitrate nitrogen differs substantially in the regulated and natural sections of the stream with a 95% confidence level, whereas in the case of this difference was not significant. In order to improve the spontaneous purification of the river, it is proposed to use measures of mild naturalization: to create conditions for formation of more diverse biotopes in the woods – foxes and creeps, afforested coastal trees, and to keep in mind that rivers in Lithuania were regulated for the purpose of drainage of agricultural land, therefore, in order to achieve naturalization, it is necessary to harmonize the drainage and environmental aspects.en_US
dc.format.extent7 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155379en_US
dc.source.urihttp://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2018/paper/view/63en_US
dc.subjectupelisen_US
dc.subjectreguliuotas upelisen_US
dc.subjectsavaiminis apsivalymasen_US
dc.subjectnitrataien_US
dc.subjectfosfataien_US
dc.subjecttaršaen_US
dc.subjectriveren_US
dc.subjectregulated riveren_US
dc.subjectself-purificationen_US
dc.subjectnitratesen_US
dc.subjectphosphatesen_US
dc.subjectpollutionen_US
dc.titleKuosinės upelio savaiminio apsivalymo efektyvumasen_US
dc.title.alternativeEvaluation of self-purification efficiency of the Kuosinė riveren_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.issued2018-05-21
dcterms.references17en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra / Department of Environmental Protection and Water Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleAplinkos apsaugos inžinerija: 21-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 21st Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094761300en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/aainz.2018.016en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą