Rodyti trumpą aprašą

dc.rights.licenseKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licenceen_US
dc.contributor.authorGervytė, Justina
dc.contributor.authorBagdžiūnaitė-Litvinaitienė, Lina
dc.date.accessioned2024-11-12T09:32:29Z
dc.date.available2024-11-12T09:32:29Z
dc.date.issued2021
dc.identifier.isbn9786094762703en_US
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155576
dc.description.abstractXX a. Europoje upės buvo tiesinamos dėl laivybos, potvynių reguliavimo, o Lietuvoje – dėl žemių sausinimo darbų. Tiesinant upes keitėsi jų morfologija – suformuota pagilinta, trapecinės formos vaga. Tokia dirbtinai suformuota upė nebeatlieka savo funkcijų, didėja aplinkos tarša. Visa tai neigiamai veikia upės florą ir fauną. Lietuvoje, siekiant pagerinti upių ekologinę būklę, vis labiau įgyvendinami upių renatūralizavimo darbai naudojant bioinžinerines priemones – rąstus, akmenų metinius, kurie formuoja natūralią upės vagą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas renatūralizuotų upių ekologinės būklės įvertinimas pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą, nes būtent žuvys apibūdinamos kaip vandens kokybės indikatoriai, atspindintys aplinkos pokyčius bei esamą būklę. Ichtiofaunos taksonominei sudėčiai ir gausai nustatyti buvo naudojamas Lietuvos žuvų indeksas. Tyrimai buvo atliekami Vašuokos, Vyžuonos ir Viešintos renatūralizuotose ir reprezentatyviose upių atkarpose. Tiriamųjų upių atkarpose buvo užfiksuota 13 žuvų rūšių, nustatytas Lietuvos žuvų indeksas, kurio vertė palyginta su upių ekologinės būklės kriterijų vertėmis.en_US
dc.description.abstractXX a. In Europe, rivers are straightened for shipping, flood regulation, and in Lithuania for to land melioration works. When straightening the rivers, their morphology changed – a deepened, trapezoidal riverbed was formed. Such an artificially straighened river no longer performs its functions, environmental pollution increases. All this negatively affected the flora and fauna of the river. In order to improve the ecological condition of rivers in Lithuania, river renaturalization works are increasingly being implemented using bioengineering measures – logs, annual stones, which form the natural riverbed. This article examines the assessment of the ecological status of renaturalized rivers in terms of the taxonomic composition and abundance of ichthyofauna, as fish are described as indicators of water quality that reflect environmental changes and the current status. The Lithuanian fish index was used to determine the taxonomic composition and abundance of ichthyofauna. The research was carried out in renaturalized and representative sections of the rivers Vašuoka, Vyžuona and Viešinta. 13 fish species were recorded in the sections of the studied rivers, the Lithuanian fish index was determined, the value of which was compared with the values of the ecological status criteria of the rivers.en_US
dc.format.extent7 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155549en_US
dc.rightsAttribution 4.0 International*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/licenses/by/4.0/*
dc.source.urihttp://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2021/paper/view/178en_US
dc.subjectupių renatūralizacijaen_US
dc.subjectekologinė būklėen_US
dc.subjectichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausaen_US
dc.subjectLietuvos žuvų indeksasen_US
dc.subjectriver renaturalizationen_US
dc.subjectecological statusen_US
dc.subjecttaxonomic composition and abundance of ichthyofaunaen_US
dc.subjectLithuanian fish indexen_US
dc.titleRenatūralizuotų upių ekologinis būklės įvertinimas pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausąen_US
dc.title.alternativeEcological assessment of renaturalized rivers according to the taxonomic composition and ability of ichtiofaunaen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.issued2021-03-19
dcterms.licenseCC BYen_US
dcterms.references14en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra / Department of Environmental Protection and Water Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleAplinkos apsaugos inžinerija: 24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 24th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094762710en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/aainz.2021.07en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail
Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą

Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šio įrašo licencija apibrėžiama taipKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence