dc.rights.license | Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence | en_US |
dc.contributor.author | Ragauskaitė, Dovilė | |
dc.contributor.author | Šlinkšienė, Rasa | |
dc.date.accessioned | 2024-11-13T08:04:46Z | |
dc.date.available | 2024-11-13T08:04:46Z | |
dc.date.issued | 2021 | |
dc.identifier.isbn | 9786094762703 | en_US |
dc.identifier.issn | 2029-7157 | en_US |
dc.identifier.uri | https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155603 | |
dc.description.abstract | Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo suvartota daugiau negu 107 kg kavos pupelių. Daugiausia kavos suvartojama Europoje. Pradinio kavos apdorojimo ir gėrimo ruošimo metu susidaro daug įvairių atliekų: kavos uogų minkštimas, sidabrinė odelė, kavos tirščiai. Šiose atliekose yra daug įvairių cheminių elementų, tačiau jos vis dar nėra maksimaliai naudojamos pramonėje antriniams produktams gauti. Šiame darbe ištirtos ir įvertintos kavos tirščių, susidarančių tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek buityje, naudojimo granuliuotų trąšų gamyboje galimybės. Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai rodo, jog kavos tirščiuose yra ne tik pagrindinių augalų maisto medžiagų: azoto, fosforo bei kalio, tačiau juose aptinkama ir antrinių (kalcio, magnio, sieros) ir mikroelementų pėdsakų. Šio tyrimo metu iš kavinių surinkti kavos tirščiai buvo granuliuojami laboratoriniu būgniniu granuliatoriumi-džiovykla, papildomai iš anksto jų neapdorojus, t. y. nedžiovinus. Tokiu būdu siekiama išvengti papildomų energinių sąnaudų ir supaprastinti sandėliavimo sąlygas. Granulėms gauti buvo naudojami įvairios drėkinamosios-rišamosios medžiagos (vanduo, ortofosforo rūgštis ir kt.). Įvertinant maisto medžiagų poreikį augaluose, granuliuotoms trąšoms keliamus reikalavimus ir vien tik kavos tirščių granuliavimo rezultatus, buvo parinkti ir į granuliuoti ruošiamą žaliavų mišinį dedami kitų organinės kilmės medžiagų priedai. Tyrimo metu nustatytos gauto granuliuoto produkto fizikinės savybės: granuliometrinė mišinio sudėtis, piltinis tankis, drėgmės kiekis, prekinės frakcijos granulių stipris bei 10 % vandeninio tirpalo pH vertės. | en_US |
dc.description.abstract | According to the International Coffee Organization 107 kilog-rams of coffee beans have been consumed during 2020 and most of it in Europe. During the initial coffee harvesting and coffee beverage preparation lots of by-products are being obtained, such as: pulp, silverskin, husks, spent coffee grounds. Considering the concentration of chemical elements in coffee waste, these by-pro-ducts are not being used properly in development of new products or materials. In this thesis, possibilities of making granular fertilizers made of spent coffee grounds, were analysed and evaluated.
Coffee ground were collected from coffee shops located in Kaunas and without any further processing (drying stage) were granulated with laboratory granulator-drier. The results showed that the granules made of coffee grounds did not meet the requirements for granular fertilizers. To improve the chemical composition and physical properties of the granules other organic substances were added. | en_US |
dc.format.extent | 7 p. | en_US |
dc.format.medium | Tekstas / Text | en_US |
dc.language.iso | lt | en_US |
dc.relation.uri | https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155549 | en_US |
dc.rights | Attribution 4.0 International | * |
dc.rights.uri | http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ | * |
dc.source.uri | http://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2021/paper/view/168 | en_US |
dc.subject | kavos tirščiai | en_US |
dc.subject | grikių lukštų pelenai | en_US |
dc.subject | biriosios trąšos | en_US |
dc.subject | melasa | en_US |
dc.subject | granuliavimas | en_US |
dc.subject | coffee grounds | en_US |
dc.subject | buckwheat husks | en_US |
dc.subject | granulation | en_US |
dc.subject | molasses | en_US |
dc.title | Biriųjų trąšų gavimas naudojant įvairias organinės kilmės atliekas | en_US |
dc.title.alternative | Production of granular fertilizers from organic waste | en_US |
dc.type | Konferencijos publikacija / Conference paper | en_US |
dcterms.accessRights | Laisvai prieinamas / Openly available | en_US |
dcterms.accrualMethod | Rankinis pateikimas / Manual submission | en_US |
dcterms.issued | 2021-03-19 | |
dcterms.license | CC BY | en_US |
dcterms.references | 15 | en_US |
dc.description.version | Taip / Yes | en_US |
dc.contributor.institution | Kauno technologijos universitetas | en_US |
dcterms.sourcetitle | Aplinkos apsaugos inžinerija: 24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 24th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania" | en_US |
dc.identifier.eisbn | 9786094762710 | en_US |
dc.identifier.eissn | 2029-7149 | en_US |
dc.publisher.name | Vilnius Gediminas Technical University | en_US |
dc.publisher.name | Vilniaus Gedimino technikos universitetas | en_US |
dc.publisher.country | Lithuania | en_US |
dc.publisher.country | Lietuva | en_US |
dc.publisher.city | Vilnius | en_US |
dc.identifier.doi | https://doi.org/10.3846/aainz.2021.19 | en_US |