Rodyti trumpą aprašą

dc.rights.licenseKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licenceen_US
dc.contributor.authorChlebnikovas, Aleksandras
dc.date.accessioned2024-11-15T09:06:02Z
dc.date.available2024-11-15T09:06:02Z
dc.date.issued2022
dc.identifier.isbn9786094762994en_US
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155663
dc.description.abstractEnergijos (taip pat ir šiluminės energijos) poreikiai sparčiai auga visame pasaulyje, o tai skatina didinti energijos gavybą. Atsižvelgiant į griežtėjančius reikalavimus neatsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui biokuro panaudojimas energetikos objektuose yra vienas iš geriausių pasirinkimų, turintis didelį augimo potencialą ir Baltijos šalių regione, ir visoje Europos Sąjungoje, jis ilgainiui tik didės. Publikacijoje ištirtos įvairių biokuro mišinių su ligninu panaudojimo šilumos gamybai galimybės ir jų degimo procesų metu susidarančios emisijos į orą. Įvertinta skirtingo lignino santykio kuro mišinyje, kietą biokurą deginančių įrenginių (katilų) galios bei kuro padavimo į degimo kamerą įtaka dujinių teršalų (CO, NOx, SO2) ir kietųjų dalelių emisijoms. Lignino panaudojimas gali efektyviai sumažinti įprasto biokuro poreikį – nuo 30 % iki 100 %, pavyzdžiui, medienos skiedrų panaudojimą degimui, taip pat padidinti išmetamųjų dujų degimo temperatūrą. Nustatyta, kad mažiausios emisijos gali būti pasiektos panaudojant 30 % lignino ir biokuro SM3 mišinį katiluose, kurių galia yra žemiausiame diapazone (2,5–4 MW). Esant optimaliam deguonies/ temperatūriniam režimui anglies monoksido koncentracijos siekia apie 20 mg/Nm3, azoto oksidų – apie 500 mg/Nm3. Kietųjų dalelių koncentracija emisijose siekia apie 150 mg/Nm3, todėl būtina taikyti oro valymo įrenginius.en_US
dc.description.abstractThe Growth of the needs for energy incrеаses supply and production. Given strict norms for the non-renewable energy takes the possibility to use of biofuel as one of the best raw material with high efficiency for the Baltic region and the European Union аs a whole. This research investigates the possibilities of using various coke and coke wastes as biofuel including lignin for energy production in a power plant and pollutant emissions to the air during the combustion of these biofuel mixtures. This publication explores the most environmental effective ratio of lignin in the fuel mixture and generated gaseous pollutants (CO, NOx, SO2) and particulate matter emissions. The part of lignin in the biofuel mixture reduces the quantity of conventional biofuel by 30–100% and to increase the temperature of the exhaust gases. The most suitable case and the lowest emission reached at level of lignin in mixture about 30% for combustion in average-power boiler of 2.5–4 MW. Carbon monoxide and nitrogen oxides levels were no more than 20 mg/Nm3 and 500 mg/Nm3 accordingly at optimal oxygen/ temperature ratio. Particulate matter emission reached until 150 mg/Nm3, and hence applying air treatment equipment is required.en_US
dc.format.extent8 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155569en_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155571en_US
dc.rightsAttribution 4.0 International*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/licenses/by/4.0/*
dc.source.urihttps://vilniustech.lt/straipsniai-2022/343700en_US
dc.subjectbiokurasen_US
dc.subjectligninasen_US
dc.subjectdujiniai teršalaien_US
dc.subjectkietosios dalelėsen_US
dc.subjectenergijos gamybaen_US
dc.subjectcokeen_US
dc.subjectligninen_US
dc.subjectgaseous pollutantsen_US
dc.subjectparticulate matteren_US
dc.subjectenergy generationen_US
dc.titleSusidarančių teršalų emisijų tyrimai, panaudojant biokuro ir medienos atliekų mišiniusen_US
dc.title.alternativeStudy of emissions using blends of coke and wood wasteen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.issued2022-03-18
dcterms.licenseCC BYen_US
dcterms.references27en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentAplinkos apsaugos katedra / Department of Environmental Protectionen_US
dcterms.sourcetitleAplinkos apsaugos inžinerija: 25-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 25th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094763007en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/aainz.2022.015en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail
Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą

Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šio įrašo licencija apibrėžiama taipKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence