Darbo užmokesčio teisingumo vertinimas: Lietuvos atvejis

Abstract

Skurdo ir atskirties problema, pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Tai rodo į aukščiausią lygį tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs skurdo mažinimo progresas. Straipsnyje pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad socialinio teisingumo supratimas, kaip teisingo darbo užmokesčio aspektas visuomenėje yra ypač svarbus ir glaudžiai susijęs su atliekamo darbo pobūdžiu, turiniu ir atlyginimo dydžiu konkrečioje įmonėje. Atliktas tyrimas patvirtina, kad grupių, kurios kontroliuoja nuosavybę ir turi įtakos valdžios sprendimams, interesai – svarbiausias veiksnys, stabdantis nustatyti darbo užmokestį, kuris atitiktų socialinio teisingumo sampratą. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus darbo užmokesčio ir socialinio teisingumo sampratas, išgryninti priežastis, lemiančias darbo užmokesčio teisingumo suvokimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, dispersinė analizė, regresinė – koreliacinė analizė.

The problem of poverty and exclusion, and income inequality in Lithuania has reached a critical verge. It is signalled by our income inequality index, along with the discontinued poverty reduction progress, having rocketed to the top level among the EU member states. The survey results contained in the present article point to the fact that the perception of social justice as an aspect of a official fair salary is of utmost importance to the society and it is closely related to the nature and matter, and the size of the salary paid for the work performed in a specific organization. The conducted survey supports the conclusions that the interests of groups which exercise control over the property and influence governmental decisions appear to be the principal factor obstructing to set the salary, which would satisfy the notion of social justice. Research objective – upon examining the conceptions of wages and social justice, to highlight the reasons, determining the perception of wage fairness. Research methods: scientific literature analysis, questionnaires, dispersion analysis, and regression – correlation analysis.