Show simple item record

dc.rights.licenseKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licenceen_US
dc.contributor.authorSikorskaitė-Narkun, Eglė
dc.contributor.authorPeleckis, Kęstutis
dc.date.accessioned2025-01-06T12:46:44Z
dc.date.available2025-01-06T12:46:44Z
dc.date.issued2020
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156259
dc.description.abstractTyrimo reikšmė – oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtros vertinimas ekonomikos globalizacijos sąlygomis tampa vis svarbesnis kalbant apie bendrą šalies ekonomikos ir infrastruktūros sektoriaus plėtrą ir jo vertinimą. Oro uostai ženkliai prisideda prie šalies BVP. Šiame darbe analizuojama Baltijos šalių ekonomikos sektoriaus plėtra ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Yra lyginami trys didžiausi tarptautiniai Baltijos šalių oro uostai – Rygos, Vilniaus ir Talino. Tyrimo naujumas – globalizacijos sąlygomis, oro uostų ekonomikos sektoriaus problema yra prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir besikeičiančių sąlygų, trūksta priemonių įvertinti globalizacijos poveikį oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Straipsnio tikslas – nustatyti ekonomikos globalizacijos poveikį Baltijos šalių oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Aprašomi išoriniai veiksniai turintys įtakos oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Nagrinėjami skirtingų autorių ir institucijų požiūriai į ekonomikos sektoriaus plėtrą globalizacijos sąlygomis. Tiriamas globalizacijos poveikis oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtrai. Tyrimui atlikti buvo apklausti ekspertai, apskaičiuotas Kendall konkordacijos koeficientas, svoriams nustatyti panaudotas AHP metodas, naudojami daugiakriteriniai metodai SAW ir TOPSIS. Pasirinkti vertinimo kriterijai: keleivių skaičius per metus, orlaivių judėjimo metiniai duomenys, krovinių gabenimas tūkst./t. per metus, oro vežėjų skaičius oro uoste, krypčių skaičius. Analizuojama bendradarbiavimo ir tinklo kūrimo būtinybė. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai į ekonomikos globalizacijos pokyčius reaguoja Rygos oro uostas, kitas Vilniaus oro uostas ir trečioje vietoje Estijos tarptautinis oro uostas.en_US
dc.description.abstractChanges in airport economic development and globalization are becoming central to the overall economic and infrastructure development of the country and its assessment. Airport brands contribute to countries’ GDP. This paper analyzes the level of globalization of the Baltic economy. There are three major international airports in the Baltic States – Riga, Vilnius and Tallinn. In the context of globalization, the problem of the airport economic sector is adapting to rapid changes and changing conditions. External factors affecting the development of the airport economic sector are described. New authors “and institutions” approaches to economic development and globalization are explored. Implications for airport development processes are analyzed. The impact of globalization on the development of the airport economic sector is discussed.en_US
dc.format.extent9 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156166en_US
dc.rightsAttribution 4.0 International*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/licenses/by/4.0/*
dc.source.urihttp://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/Verslas/2020/paper/view/648en_US
dc.subjectglobali ekonomikaen_US
dc.subjectoro uostų ekonomikos sektoriaus plėtraen_US
dc.subjectglobalizacijaen_US
dc.subjectBaltijos šalių oro uostaien_US
dc.subjectinovacijosen_US
dc.subjecttechnologijų plėtraen_US
dc.subjectinfrastruktūros plėtraen_US
dc.subjectglobal economyen_US
dc.subjectairport economic sector developmenten_US
dc.subjectglobalizationen_US
dc.subjectBaltic airportsen_US
dc.subjecteconomic developmenten_US
dc.subjectinnovationen_US
dc.subjecttechnology developmenten_US
dc.subjectinfrastructure developmenten_US
dc.titleBaltijos šalių oro uostų ekonomikos sektoriaus plėtros vertinimas ekonomikos globalizacijos sąlygomisen_US
dc.title.alternativeEvaluation of the Baltic airport economic development under the conditions of economic globalizationen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.alternativeSustainable economic developmenten_US
dcterms.issued2020-02-13
dcterms.licenseCC BYen_US
dcterms.references13en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyVerslo vadybos fakultetas / Faculty of Business Managementen_US
dc.contributor.departmentEkonomikos inžinerijos katedra / Department of Economics Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleEkonomika ir vadyba: 23-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Economics and Management: Proceedings of the 23rd Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094762239en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/vvf.2020.024en_US


Files in this item

Thumbnail
Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record

Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence
Except where otherwise noted, this item's license is described as Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence