Euro įvedimo poveikio Baltijos šalių ekonomikoms tyrimas

Abstract

Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas tapo labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams. Didžioji dalis literatūros autorių vertina pavienių šalių ekonomikas ar jų rodiklius, tačiau tyrimo, vertinančio visų trijų Baltijos šalių ekonomikos tendencijas, nėra. Šiame straipsnyje tiriamas euro įvedimo poveikis Baltijos šalių ekonomikoms. Šio darbo tikslas – atlikus euro įvedimo poveikio teorinių aspektų analizę, išanalizuoti makroekonominių rodiklių pokytį ir įvertinti, kuriai iš Baltijos šalių euro įvedimas padarė didžiausią teigiamą įtaką. Analizuojama Eurosistema, jos teigiami ir neigiami aspektai šalims, įsivedusioms eurą. Euro įvedimo poveikiui Baltijos šalių ekonomikoms įvertinti keliamos hipotezės, naudojama koreliacinė, vienfaktorinė dispersinė bei daugialypė regresinė analizė. Tyrimu siekiama atskleisti, kaip pasikeitė Baltijos šalių makroekonominiai rodikliai po euro įvedimo ir kuri iš Baltijos šalių labiausiai pajuto euro įvedimo privalumus.

Most of the authors of the literature evaluate the economies of individual countries or their indicators, but a study evaluating the tendencies of the Baltic economies in general has not been developed. This article examines the impact of the introduction of the euro on the Baltic economies. The aim of this work is to assess the impact of the introduction of the euro on the macroeconomic indicators of the Baltic States. The euro system is analyzed, its positive and negative aspects for the countries that have adopted the euro. To assess the impact of the introduction of the euro on the economies of the Baltic States, hypotheses are raised, correlation, one-way analysis of variance and multiple regression analysis are used. The study aims to reveal how the macroeconomic indicators of the Baltic States have changed since the introduction of the euro and which of the Baltic States has felt the most benefits of the introduction of the euro.