SGD plėtros Baltijos šalyse prielaidos ir galimybės

Abstract

Globalizacija ir vis intensyvesnė tarptautinė prekyba ženkliai įtakoją šiltnamio dujų emisijų didėjimą. Vertinant Baltijos jūros regioną, šiltnamio dujų emisijos bei koncentruota vietinė tarša yra ypač opi tematika dėl ypatingos Baltijos jūros geografinės padėties – tai beveik visiškai uždara jūra ir šiuo metu viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Prognozuojama, kad prekyba Baltijos jūros regione nuosekliai augs, todėl reikalingi neatidėliotini sprendiniai ekologinės situacijos gerinimui. Vienas iš perspektyviausių sprendinių šiame kontekste yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) diegimas jūrų bei kelių transporte. Sėkmingai SGD plėtrai regione reikalinga tinkamai išvystyta ir išplėtota infrastruktūra ir čia susiduriama su „chicken and egg“ problema: kol nėra tinkamai išvystytos infrastruktūros, potencialūs vartotojai nėra suinteresuoti pereiti nuo tradicinio kuro vartojimo prie aplinkai draugiškesnių kuro alternatyvų, o kol nėra ženklaus poreikio SGD, verslo sektorius nėra suinteresuotas investuoti į infrastruktūros plėtrą. Vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių paspartinti harmonizuotą infrastruktūros plėtrą yra teisinio reguliavimo priemonės. Siekiant išsiaiškinti realų SGD poreikį regione aplinkosauginiu aspektu bei Europos Sąjungos (ES) poziciją SGD plėtros atžvilgiu straipsnyje analizuojamos pagrindinės ES direktyvos bei tarptautiniai reglamentai skirti taršos ribojimui bei SGD plėtrai. Taip pat prognozuojamos galimos SGD sektoriaus vystymosi kryptys bei analizuojami egzistuojantys SGD infrastruktūros elementai trijose Baltijos regiono šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.