„Pasyvių namų” sociokultūrinių aspektų tyrimas

Abstract

Nagrinėjama pastato atnaujinimas pagal „pasyviojo namo“ idėją. Skirtingų pasaulio kultūrų atstovai turi skirtingą požiūrį dėl jų pritaikymo modernizacijai. Tai lemia daugelis kiekybinių ir kokybinių veiksnių, kuriuos straipsnyje siekta išsiaiškinti ir išanalizuoti. Remiantis pasaulio vertybių tyrimais, apžvelgiamos saviraiškos ir išgyvenimo vertybės, jų svarba „pasyviam namui“. Atlikta Europos Sąjungos lygio santykinė perėjimo nuo išlikimo link saviraiškos vertybių proceso analizė, tiriant gyvenamųjų namų statybos ir pastatų išlaikymo išlaidas keturiose šalyse: Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Remiantis atliktu tyrimu, gauta, jog Lietuvoje tiek gyvenamųjų namų statybos sąnaudų, tiek pastatų išlaikymo išlaidų pokyčiai padeda „pasyvių namų“ plėtrai.

The building renewal is being discussed in the scope of the „passive house“ idea. The world‘s different cultures have different views on their application modernization. This leads to a number of quantitative and qualitative factors that are examined and analyzed in the paper. According to surveys reflecting the World Values the overview of the importance of the expression and survival values are discussed inregard to the importance of „passive house“. European Union performed the relative shift from survival to the self-expression values of the process in the analysis, testing and construction of residential buildings maintenance costs in four countries: Lithuania, Denmark, Sweden and Finland. According the survey the costs of Lithuanian housing and building maintenance help the development of the „passive house“ concept.