Užpildų reaktyvumo tyrimai iš Lietuvos žvyro karjerų

Abstract

Nagrinėjama Lietuvos karjerų užpildų poveikio betono šarminei korozijai problema. Apžvelgti eksperimentiniai ir teoriniai darbai. Pateikiamos naudojamos medžiagos ir tyrimų metodikos. Atlikti užpildų reaktyvumo lygį įvertinantis (AAR-2- ypač greitas skiedinio metodas) ir optinės mikroskopijos tyrimai. Tyrimams naudojami dviejų skirtingų karjerų užpildai. Su kiekvienu užpildu iš skirtingų karjerų naudojami dviejų tipų cementai, siekiant nustatyti kokią, įtaką daro cementas betono šarminiai korozijai. Apžvelgtos konglomeratų fizikinės ir mechaninės savybės. Šarminės korozijos tyrimų rezultatai pateikiami grafiškai, kurie parodo betono plėtrą bėgant laikui ir skirtingų užpildų reaktyvumą. Nustatyta Lietuvos žvyro karjerų reaktyvumo klasė pagal AAR-2 tyrimo metodiką. Optiniu mikroskopu ištirti šarminės korozijos pavyzdžiai, pagal kuriuos nustatyta suirimo priežastis.

The effect of aggregates from Lithuanian quarries on the alkaline corrosion of concrete is examined. Experimental and theoretical papers are reviewed. Materials used and research methodologies are presented. Tests to evaluate the level of reactivity of aggregates (AAR-2 ultra-accelerated expansion test) and optical microscopy were conducted. Aggregates from two different quarries were used in the study. Two types of cements were used with aggregates from different quarries in order to determine the influence of cement on alkaline corrosion of concrete. Physical characteristics and mechanical behaviour of conglomerates are overviewed. Alkaline corrosion testing results are presented graphically to illustrate the expansion of concrete over time and the reactivity of different aggregates. The reactivity class of Lithuanian gravel quarries has been established according to AAR-2 research methodology. Examples of alkaline corrosion were investigated with optical microscope and the cause of disintegration was determined.