Kelio Via Baltica eismo intensyvumo ir saugumo analizė

Abstract

Kelias Via Baltica kaip TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros tinklo koridoriaus dalis tampa vis reikšmingesnis. Per dešimtmetį neprognozuojamai padidėjęs lengvųjų ir krovininių automobilių eismas šioje koridoriaus dalyje reikalauja atitinkamų sprendimų, siekiant padidinti eismo pralaidumą, užtikrinti pakankamą ir pastovų greitį bei pagerinti važiavimo komfortą ir užtikrinti eismo saugumą. Realybei ženkliai pralenkus prognozes būtina performuoti Via Baltica koridoriaus dalies, besidriekiančios Lietuvos teritorijoje, plėtros strategiją. Būtina įvertinti eismo intensyvumo pokyčius bei sudaryti kuo tikslesnę prognozę ateičiai, taip pat aiškiai apibrėžti šio kelio paskirtį ir numatyti tą paskirtį atitinkančius kelio trasos bei išilginio profilio elementus, kitus geometrinius bei konstrukcinius parametrus (eismo juostų skaičių, sankryžų tipus ir kt.). Siekiant išsikeltų tikslų būtina nuodugniai išanalizuoti istorinius bei pastarųjų metų kelio Via Baltica eismo intensyvumo bei saugumo duomenis ir suformuoti pagrindines nuostatas situacijai pagerinti.