Sustainable management for green competitiveness in the banking sector

Abstract

Despite the increasing pressure for sustainability in the banking sector, there is limited understanding of how sustainable management practices influence stakeholder decision-making and enhance banks’ green competitiveness, particularly in emerging markets. Existing research focuses on operational aspects but lacks a comprehensive analysis of stakeholder impact and competitive advantage (Galletta et al., 2024; Kumar & Prakash, 2020; Bilan et al., 2019; Drago et al., 2024). The dissertation aims to develop a comprehensive model for assessing the implementation of sustainable management practices in the banking sector and measuring their specific implications for decision-making among internal and external stakeholders. Utilizing an integrated methodological approach that combines Structural Equation Modeling (SEM) and Multi-Criteria Decision Making (MCDM) through the Analytic Hierarchy Process (AHP), this research develops a comprehensive model to measure and enhance sustainable management. The dissertation reveals that green products and environmental management practices significantly influence stakeholder decision-making, contributing to competitive advantages in the banking sector. Empirical data analysis results have demonstrated that internal stakeholders, such as employees and the board of directors, prioritize green products, while external stakeholders, including individual clients and SMEs, emphasize environmental management. The research extends the resource-based view (RBV) and stakeholder theory, providing nuanced insights into sustainability dynamics within banking institutions. By offering practical recommendations, the dissertation guides banks in developing targeted sustainability strategies that align with stakeholders’ expectations, ultimately fostering long-term competitiveness and environmental sustainability. The scientific novelty of this research lies in developing and validating a tool for prioritizing sustainable management practices in banking, integrating various management theories with a strong focus on a stakeholder-centric approach. Additionally, the findings highlight that internal stakeholders have a more significant impact on decision-making processes than external stakeholders. The research contributes to the theoretical discourse on sustainable management and provides actionable insights for policymakers and banking professionals. The dissertation is foundational for advancing sustainable management practices in the banking sector, especially in emerging markets like Lebanon.

Bankininkystės sektorius patiria augantį spaudimą užtikrinti veiklos tvarumą, tačiau pastebėta, jog trūksta supratimo apie tai, koks yra tvariojo valdymo praktikų poveikis suinteresuotųjų šalių sprendimams ir bankų žaliojo konkurencingumo lygiui. Ypač šių žinių trūksta besiformuojančiose rinkose. Moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio yra skiriama operacinio lygio aspektams (Galletta et al., 2024; Kumar & Prakash, 2020; Bilan et al., 2019; Drago et al., 2024). Trūksta kompleksinės analizės, kuri apimtų suinteresuotųjų šalių įtaką ir konkurencinius pranašumus. Disertacinio darbo tikslas yra sukurti visapusišką modelį, skirtą įvertinti, kaip tvariojo valdymo praktikos taikomos bankininkystės sektoriuje, ir išmatuoti jų daromą poveikį vidinių bei išorinių suinteresuotųjų šalių sprendimams. Tyrimo rezultatai leido sukurti kompleksinį modelį, orientuotą į tvariojo valdymo vertinimą bei stiprinimą, pasitelkiant integruotą metodiką, apimančią struktūrinių lygčių modeliavimą (angl. Structural Equation Modeling, sutr. SEM) ir daugiakriterį sprendimų priėmimą (angl. Multi-Criteria Decision Analysis, sutr. MCDA) taikant analitinės hierarchijos proceso metodą (angl. Analytic Hierarchy Process, sutr. AHP). Atlikto tyrimo rezultatai leido nustatyti, kad suinteresuotosioms šalims priimant sprendimus reikšmingą poveikį turi “žalieji produktai“ ir aplinkosaugos valdymo praktikos, tokiu būdu prisidėdamos prie konkurencinio pranašumo įgijimo bankininkystės sektoriuje. Empirinių duomenų analizės rezultatai parodė, kad vidiniai suinteresuotieji asmenys, tokie kaip darbuotojai ir valdybos nariai, teikia pirmenybę “žaliesiems produktams“, o išoriniams suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant individualius klientus ir mažas bei vidutines įmones (MVĮ), svarbesnis yra aplinkosaugos valdymas. Tyrimas praplečia išteklių teorijos (RBV) ir suinteresuotųjų šalių teorijų taikymą, pateikdamas subtilias įžvalgas apie tvarumo dinamiką bankų institucijose. Disertacijoje yra pateikiamos praktinės rekomendacijos, kurios padės bankams kurti tikslines tvarumo strategijas, atitinkančias suinteresuotųjų šalių lūkesčius, tokiu būdu ilgainiui bus skatinamas ilgalaikis konkurencingumas ir aplinkosauginis tvarumas. Sukurtas ir patikrintas mokslo požiūriu naujas modelis, skirtas nustatyti tvariojo valdymo praktikų bankų sektoriuje prioritetus, papildant įvairias valdymo teorijas ir ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotųjų šalių poreikiams rodo disertacinio darbo tyrimų mokslinį naujumą. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vidiniai suinteresuotieji asmenys daro didesnį poveikį sprendimų priėmimo procesams nei išoriniai suinteresuotieji asmenys. Tyrimo rezultatai suteikia galimybę papildyti teorines diskusijas apie tvarųjį valdymą ir pateikti praktinių įžvalgų, kurios yra naudingos politikos formuotojams bei bankų sektoriaus specialistams. Disertacija sudaro pagrindą tobulinti tvariojo valdymo praktikas bankų sektoriuje ir ypač besiformuojančiose rinkose, pavyzdžiui, Libane.