Rodyti trumpą aprašą

dc.rights.licenseKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licenceen_US
dc.contributor.authorEigelis, Norbertas
dc.contributor.authorVasarevičius, Saulius
dc.date.accessioned2025-09-03T11:54:20Z
dc.date.available2025-09-03T11:54:20Z
dc.date.issued2025
dc.date.submitted2025-02-24
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158828
dc.description.abstractThe degradation of urban soil is caused by pollution, poor land management practices, and soil sealing, all of which lead to lower infiltration, aeration, and permeability. At the same time, there is a substantial increase in biomass power generation, which increases ash generation, posing concerns for waste management and environmental impact. Biomass ash presents an opportunity for an environmentally friendly amendment of soil, as it provides nutrients, stabilises pH, and improves soil structure. The ash is rich in vital nutrients such as calcium, potassium, and phosphorus, which can restore nutrient-stripped soil and counteract soil acidification. The porous nature of ash improves aeration, retention of water, and root growth, especially in sandy and degenerated soil. Pelletisation makes it easier for biomass ash utilisation by reducing airborne dissemination and ensuring nutrient release occurs in a controlled, graduated process. Empirical evidence shows that granulated biomass ash can release its contents of nutrients in a gradual process, hence avoiding surpassing the safety levels of maximum allowable concentrations of heavy metals. With appropriate practices, biomass ash is a valid alternative to fertilisers, improving agricultural output and environmental sustainability and reducing the by-product troubles of biomass power generation.en_US
dc.description.abstractDirvožemio kokybė blogėja dėl žmogaus veiklos, ypač dėl didėjančio užterštumo, netinkamos priežiūros ir dirvožemio uždengimo įvairiomis dangomis. Tokie pokyčiai mažina infiltraciją, biologinį aktyvumą ir dirvožemio pralaidumą. Tuo pat metu, spartus biomasės energijos gamybos augimas lėmė didesnį susidarančių biomasės pelenų kiekį, keldamas susirūpinimą dėl atliekų apdorojimo ir poveikio aplinkai. Tačiau biomasės pelenai gali būti tvarus sprendimas dirvožemio kokybei gerinti. Biomasės pelenai, kuriuose gausu pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis, kalis ir fosforas, gali papildyti dirvožemį, kuriame šių maistinių medžiagų trūksta, taip pat sušvelninti dirvožemio rūgštėjimą. Dėl savo porėtos struktūros biomasės pelenai pagerina dirvožemio aeraciją, vandens sulaikymą ir šaknų įsiskverbimą, ypač smėlinguose ir degradavusiuose dirvožemiuose. Tokie metodai kaip granuliavimas pagerina biokuro pelenų panaudojimą, nes sumažina galimą sklaidą ore pelenams išdžiūvus ir tiekia lėtą maistinių medžiagų išsiskyrimą. Tyrimai parodė, kad tinkamai apdorotos pelenų granulės gali palaipsniui atiduoti maistines medžiagas, neviršydamos leistinų sunkiųjų metalų koncentracijos ribų. Gerai tvarkomi biomasės pelenai yra perspektyvus cheminių trąšų pakaitalas, didinantis žemės ūkio produktyvumą ir aplinkos tvarumą, taip pat mažinantis biomasės energijos šalutinių produktų problemas.en_US
dc.format.extent6 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isoenen_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154329en_US
dc.rightsAttribution 4.0 International*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/licenses/by/4.0/*
dc.subjectbiofuel ashen_US
dc.subjectsoil quality improvementen_US
dc.subjectwasteen_US
dc.subjectdirvožemio kokybės gerinimasen_US
dc.subjectbiokuro pelenaien_US
dc.subjectatliekosen_US
dc.titleOverview of biomass ash usage for soil quality improvement: potential benefits and applicationsen_US
dc.title.alternativeBiomasės pelenų naudojimo dirvožemio kokybei gerinti apžvalga: galimi privalumai ir taikymo galimybėsen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paperen_US
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.alternativeAplinkos apsaugos inžinerija / Environmental Protection Engineeringen_US
dcterms.dateAccepted2025-03-17
dcterms.issued2025-09-03
dcterms.licenseCC BYen_US
dcterms.references19en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentAplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra / Department of Environmental Protection and Water Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleDarni aplinka: 28-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / SustainableEnvironment: 28th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094763908en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/da.2025.012en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail
Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą

Kūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šio įrašo licencija apibrėžiama taipKūrybinių bendrijų licencija / Creative Commons licence