State economic decisions for energy security

Abstract

This doctoral dissertation examines the role of national economic decisions in shaping a country’s energy security, with a particular focus on the electricity sector. While energy security is often discussed through the lens of physical supply and infrastructure, this research adopts a broader, policy-oriented perspective, viewing it as a result of strategic public interventions, regulatory choices, and economic planning. The dissertation develops an integrative framework to evaluate energy security outcomes, drawing on a combination of methodological tools: indicator-based assessment, policy content analysis and multi-criteria decision-making (specifically, the Kernel-based Comprehensive Assessment (Ker-CA) method). Four peer-reviewed journal articles form the empirical backbone of the dissertation, each addressing distinct yet interrelated aspects of state influence on energy sustainability and resilience. Lithuania is used as the core case study, analysed in the context of European Union (EU) climate and energy policy. A composite index was constructed to measure national progress across key dimensions of energy security – namely, reliability, affordability, accessibility, and environmental sustainability – while also classifying 65 indicators by their sensitivity to government policy. The dissertation also provides a comparative evaluation of public service obligation schemes in four EU member states, highlighting how different policy designs impact energy prices, infrastructure investment and sectoral stability. The First Chapter presents a literature review of the concept, definitions, dimensions, and indicators of energy security, as well as the role of the state in ensuring energy security. The Second Chapter outlines the methodological framework of the research, including indicator classification, analysis of the Public Service Obligation (PSO) levy mechanism, development of a national energy and climate policy achievement index and the application of the Kernel-based Comprehensive Assessment (KerCA) method for the comparative evaluation of EU countries. The Third Chapter presents empirical results: classification of electricity sector indicators by their sensitivity to public policy, a comparative analysis of PSO levy mech-anisms, national index results for Lithuania, and a multi-criteria assessment of EU countries. The chapter concludes with a synthesis of findings, demonstrating the impact of state economic decisions on the four key di-mensions of energy security. The dissertation contributes to the academic literature by advancing a replicable assessment methodology that links policy design with measurable energy security outcomes. Ultimately, this research strengthens the evidence base for designing robust, future-proof energy policies in times of uncertainty and transition.

Ši daktaro disertacija nagrinėja nacionalinių ekonominių sprendimų vaidmenį formuojant valstybės energetinį saugumą, ypatingą dėmesį skiriant elektros energijos sektoriui. Nors energetinis saugumas dažnai analizuojamas per fizinio tiekimo ir infrastruktūros prizmę, šiame tyrime taikomas platesnis, į politiką orientuotas požiūris – energetinis saugumas vertinamas kaip strateginių valstybės intervencijų, reguliacinių pasirinkimų ir ekonominio planavimo rezultatas. Disertacijoje sukurtas vertinimo modelis, leidžiantis įvertinti energetinio saugumo rezultatus, taikant kelių metodų derinį: rodiklių analizę, politikos turinio analizę ir daugiakriterį vertinimą – branduolio pagrindu sukurtą kriterijų agregavimo metodą (KerCA). Empirinį tyrimo pagrindą sudaro keturi recenzuojamuose žurnaluose publikuoti straipsniai, nagrinėjantys skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius valstybės įtakos energetiniam tvarumui ir atsparumui aspektus. Tyrimo objektu pasirinkta Lietuva, analizuojama Europos Sąjungos (ES) klimato ir energetikos politikos kontekste. Sudarytas sudėtinis indeksas nacionalinei pažangai įvertinti pagal keturis pagrindinius energetinio saugumo aspektus – patikimumą, prieinamumą, įperkamumą ir aplinkosauginį tvarumą. 65 rodikliai su klasifikuoti pagal jų jautrumą valstybės politikai. Disertacijoje taip pat pateikiamas keturių ES valstybių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčių schemų lyginamasis vertinimas, atskleidžiantis, kaip skirtingi politikos modeliai veikia energijos kainas, investicijas į infrastruktūrą ir sektoriaus stabilumą. Pirmajame skyriuje pristatoma literatūros apžvalga, analizuojanti energetinio saugumo sampratą, dimensijas, rodiklius ir valstybės vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą. Antrajame skyriuje aprašomas tyrimo metodolo-ginis pagrindas: rodiklių klasifikacija, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčių analizė, nacionalinės energetikos ir klimato politikos pažangos indekso sudarymas bei KerCA metodo taikymas ES šalių lyginamajam vertinimui. Trečiajame skyriuje pateikiami empiriniai rezultatai: elektros sektoriaus rodiklių klasifikacija pagal jautrumą valstybės politikai, VIAP mechanizmų lyginamoji analizė, Lietuvos nacionalinio indekso įverčiai ir daugiakriteris ES šalių vertinimas. Skyrius užbaigiamas sinteze, atskleidžiančia valstybės ekonominių sprendimų poveikį keturioms pagrindinėms energetinio saugumo dimensijoms. Disertacija prisideda prie mokslinės literatūros, pasiūlydama taikomą vertinimo metodiką, kuri sieja politikos formavimą su išmatuojamais energetinio saugumo rezultatais. Atliktas tyrimas sustiprina empirinį pagrindą kuriant tvirtas, ateičiai atsparias energetikos politikos priemones neapibrėžtumo ir transformacijos laikotarpiu.