Representing history in comic books: the importance of temporal and spatial communication

Abstract

This doctoral dissertation examines how comics employ temporal and spatial, visually based communication solutions to create the illusion of continuous action and sound in an art form that is soundless and motionless. The dissertation argues that the comics medium is exceptionally well-suited to producing historically based storylines because it can provide emotionally impactful experiences through visually stimulating communicative decisions. This investigation employs several methodological approaches. Comics studies, in general, are very under-researched. Thus, because there is very little research that focuses on the art form’s communication aspects, the author of this dissertation had to employ a holistic approach and utilise qualitative methodologies, such as autoethnography, open-ended questionnaires, and case studies, to gather rich data. The doctoral dissertation begins by examining comics’ ability to create the illusion of action and sound, with a focus on the historical genre. Next, the analysis focuses on visually based communicative applications in the medium and its relationship with the target audience. The dissertation then examines specific comics to identify the creative solutions employed in the medium. Conducted empirical research provided numerous findings. An autoethnographic approach yielded insights into the creative process of producing comics within a historical genre. This experience led to the formulation of rules that should help creatives better plan the creative process and utilise the historians’ consultation for the best possible artistic results. As a soundless medium, comics can effectively convey additional meanings, just as sound would. In other words, all (non-diegetic) text has communicative attributes that can provide additional meaning to the provided information and, in turn, produce an immersive experience. This dissertation concludes with final remarks on communicative challenges and opportunities of the historical genre and possible further research.

Šioje disertacijoje nagrinėjama, kaip komiksuose taikomi vizualumu grįsti laiko ir erdvės komunikacijos sprendimai, siekiant sukurti nuolatinio veiksmo bei garso iliuziją meno formoje, kuri iš prigimties yra begarsė ir statiška. Teigiama, kad komiksų terpė yra ypač tinkama pagrįstoms siužetinėms linijoms plėtoti, nes leidžia kurti emociškai paveikias patirtis pasitelkiant vizualiai stimuliuojančius komunikacijos būdus. Tyrime taikomos kelios metodologinės prieigos. Komiksai pasižymi mažu ištirtumu – šios meno formos komunikacinius aspektus nagrinėjančių tyrimų yra nedaug, tad disertacijos autorė pasirinko holistinį požiūrį ir taikė kokybinius tyrimų metodus. Duomenims rinkti pasitelkta autoetnografija, atvirų klausimų apklausa ir atvejo analizė. Daktaro disertacijoje pirmiausia analizuojamas komiksų gebėjimas kurti veiksmo ir garso iliuziją, ypatingą dėmesį skiriant istorinio komiksų žanro analizei. Toliau nagrinėjami vizualumu grindžiami komunikaciniai sprendimai ir jų santykis su tiksline auditorija. Galiausiai tiriami konkretūs komiksų atvejai, siekiant identifikuoti taikomus kūrybinius sprendimus. Atlikti empiriniai tyrimai leido surinkti daugybę duomenų. Autoetnografinis požiūris suteikė įžvalgų apie istorinio žanro komiksų kūrybinį procesą. Ši patirtis paskatino suformuluoti rekomendacijas, galinčias padėti kūrėjams tikslingiau planuoti kūrybinį procesą ir pasitelkti istorikų konsultacijas, siekiant aukštesnės meninės kokybės. Nors komiksai yra begarsė medija, jie gali sėkmingai perduoti reikšmes, analogiškas garsui. Kitaip tariant, visas nediegetinis tekstas pasižymi komunikaciniais atributais, galinčiais suteikti papildomą prasmę pateiktai informacijai ir sukurti įtraukią patirtį. Disertacija baigiama išvadomis, kuriose aptariami istorinio žanro komunikaciniai iššūkiai ir galimybės bei numatomos galimos tolesnių tyrimų kryptys.