Economic assessment of agricultural sector in the context of sustainability

Abstract

This dissertation explores the economic assessment of the agricultural sector within the broader context of sustainability, with a particular focus on the Baltic States. As agriculture continues to play a central role in rural economies and food security, integrating sustainability principles into economic evaluation has become increasingly important. Despite numerous studies on sustainable agriculture, there remains a lack of comprehensive frameworks that combine multidimensional indicators with region-specific data and stakeholder input. This research develops an integrated methodology for gap-filling to identify, evaluate, and prioritise sustainability indicators, and to develop the indicators across the economic, environmental, and social domains. The work comprises four interconnected pieces of research. First, a systematic review of the literature conducted under the SALSA (Search, Appraisal, Synthesis, and Analysis) and PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) protocols identified 101 indicators, which will serve as a basis for the subsequent analyses. Second, a focused review of the conjunction of renewable energy and agriculture identified 84 indicators and demonstrated the importance of energy efficiency and resource circularity for sustainable farming practices. Third, this research applied the TOPSIS (Technique for Order of Preference by Similarity to the Ideal Solution) method for the first time to rank sustainability indicators in the Baltic States, integrating expert opinions with Eurostat statistical data. The assessment examined the environmental priorities of soil health, water and fertiliser management, and the social and economic dimensions. Finally, eleven economic indicators identified through the Delphi and the Best–Worst Method (BWM) were selected and ranked, and investment intensity, income diversification, labour productivity, and market access were found to be the most important economic indicators of agricultural sustainability. The studies allow for drawing up evidence-based policy formulation and strategic planning. The dissertation presents a new model for evaluating sustainable agriculture. It provides a practical, regionally specific, and empirically precise understanding of the sustainability problem. The framework helps policy makers, researchers, and practitioners, particularly in post-transition economies, identify areas that require intervention and investment, such as Lithuania, Latvia, and Estonia. The adaptability of this work to other parts of the world facing the same problem is a means of assisting countries in achieving sustainable agricultural development through economic evaluation.

Disertacijoje nagrinėjamas žemės ūkio sektoriaus ekonominis vertinimas platesniame tvarumo kontekste, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims. Žemės ūkis ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį kaimo ekonomikose ir maisto saugumo užtikrinime, tad tvarumo principų integravimas į ekonominį vertinimą tampa vis svarbesnis. Nepaisant daugybės tyrimų apie tvarų žemės ūkį, vis dar trūksta išsamių sistemų, kurios derintų daugiamačius rodiklius su regioniniais duomenimis ir suinteresuotųjų šalių nuomonėmis. Šis tyrimas sprendžia šią spragą, sukuriant integruotą metodologiją tvarumo rodikliams nustatyti, vertinti ir prioritetizuoti ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais. Darbas susideda iš keturių tarpusavyje susijusių tyrimų. Pirmajame, taikant SALSA (paieška, vertinimas, sintezė ir analizė) ir PRISMA (pageidaujami ataskaitų elementai sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms) protokolus, atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurioje nustatytas 101 tvarumo rodiklis, sudarantis platų pagrindą tolesnei analizei. Antrajame tyrime, orientuotame į atsinaujinančios energijos ir žemės ūkio sąveiką, nustatyti 84 svarbūs rodikliai, pabrėžiantys energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių žiediškumo reikšmę tvariai žemdirbystei. Trečiajame tyrime taikytas TOPSIS (Pirmenybės tvarkos pagal panašumą į idealų sprendimą technika) metodas tvarumo rodikliams Baltijos šalyse reitinguoti, derinant ekspertų vertinimus su statistiniais EUROSTAT duomenimis. Šis vertinimas išryškino aplinkosauginius aspektus, tokius kaip dirvožemio būklė, vandens naudojimas ir trąšų valdymas, kartu integruojant socialinius ir ekonominius matmenis. Galiausiai, taikant Delfų metodą ir geriausio–blogiausio metodo (BWM) principus, buvo atrinkti ir įvertinti devyni pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Investicijų intensyvumas, pajamų diversifikacija, darbo našumas ir prieiga prie rinkų buvo identifikuoti kaip svarbiausi žemės ūkio tvarumui. Šie tyrimai sudaro išsamų ir kontekstui jautrų vertinimo modelį, leidžiantį pagrįstai formuoti politiką ir strateginį planavimą. Disertacijoje pristatomas naujas modelis tvaraus žemės ūkio vertinimui, integruojantis empirinius duomenis su ekspertų žiniomis, kas leidžia tiksliau ir regioniškai reikšmingiau suprasti tvarumo iššūkius. Ši sistema padeda politikos formuotojams, tyrėjams ir praktikos specialistams nustatyti prioritetines intervencijos ir investicijų sritis, ypač pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lietuva, Latvija ir Estija. Platesnė šio darbo reikšmė slypi jo potencialiame pritaikomume kituose panašius iššūkius patiriančiose regionuose, siūlant praktinį įrankį tvaraus žemės ūkio vystymui skatinti per pagrįstą ekonominį vertinimą.