Simbolių kaita Lietuvos miestų viešosiose erdvėse

Abstract

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos miestų viešųjų erdvių simbolinės raiškos kaita 1918–2020 m. laikotarpiu. Tyrime analizuojama, kaip, kintant sociokultūriniam kontekstui, transformuojasi viešosiose erdvėse koduojami simboliai, jų reikšmės ir fizinė išraiška bei kaip šie pokyčiai veikia miesto tapatybę. Darbe išnagrinėta tyrimo problematikai svarbi simbolio ir simbolizmo samprata, suformuluoti viešųjų erdvių analizės kriterijai ir principai, išskirtos esminės simbolinės raiškos savybės, ištirta metafizinės ir fizinės viešosios erdvės plotmių sąveika. Viešųjų erdvių analizė grindžiama Algirdo Juliaus Greimo semiotikos principais, Stuarto Hallo ir Rolando Bartheso reikšmių interpretacijos modeliais, Nelsono Goodmano simbolių klasifikacija ir Christiano Norberg-Schulzo genius loci koncepcija. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema ir darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, pristatoma tyrimų metodika, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamos autorės publikacijos disertacijos tema, pranešimai konferencijose ir disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjama simbolizmo samprata, simbolių klasifikavimo principai, aptarimas simbolizmo santykis su filosofijos, psichologijos ir antropologijos mokslo sritimis. Analizuojami Lietuvos ir užsienio teoretikų taikyti simbolių interpretavimo ir struktūrizavimo principai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikta simbolinės raiškos Lietuvos miestų viešosiose erdvėse apžvalga, nagrinėjant sociokultūrinio ir politinio konteksto poveikį simbolių formavimuisi bei jų raiškai architektūrinėje ir urbanistinėje aplinkoje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmajame skyriuje suformuluotu teoriniu modeliu, analizuojamos Lietuvos miestų viešosios erdvės, pateikiami ir aptariami analizės rezultatai. Disertacijos tema paskelbti trys straipsniai: vienas – straipsnių rinkinyje, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, du – žurnaluose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijos tema perskaityti trys pranešimai Lietuvos ir užsienio konferencijose.

The dissertation examines the change of symbolic expression in the public spaces of Lithuanian cities during 1918–2020. The research analyses how, in response to changing sociocultural contexts, the symbols embedded in public spaces – their meanings and physical forms – are transformed, and how these changes affect urban identity. The dissertation explores the concepts of symbol and symbolism relevant to the research problem, formulates criteria and principles for analysing public spaces, identifies the key characteristics of symbolic expression, and investigates the interaction between the metaphysical and physical dimensions of public space. The analysis of public spaces is grounded in the principles of Algirdas Julius Greimas’ semiotics, Stuart Hall’s and Roland Barthes’ models of meaning interpretation, Nelson Goodman’s classification of symbols, and Christian Norberg-Schulz’s concept of genius loci. The dissertation consists of an Introduction, three chapters, Conclusions, References and the list of the author’s publications. The Introduction reveals the investigated problem, the importance of the dissertation, and the object of research, and describes the dissertation’s purpose and tasks, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results examined in the research, and the defended statements. The Introduction ends by presenting the author’s publications on the subject of the dissertation, offering the material from the presentations made at conferences and defining the dissertation’s structure. The First Chapter examines the concept of symbolism, principles of symbol classification, and discusses the relationship between symbolism and the fields of philosophy, psychology, and anthropology. It analyses the principles of symbol interpretation and structuring applied by Lithuanian and international theorists. At the end of the chapter, conclusions are drawn, and the tasks for the dissertation are reconsidered. The Second Chapter provides an overview of symbolic expression in Lithuanian public spaces, examining how sociocultural and political contexts shape symbols and their expression in architectural and urban environments. The Third Chapter, based on the theoretical model developed in the First Chapter, analyses public spaces in Lithuanian cities and presents and discusses the results. Three articles focusing on the subject of the dissertation were published: one in the Clarivate Analytics Web of Science database and two in journals indexed in international databases. Three presentations on the subject have been given at conferences at national and international levels.