Aktyvusis ir pasyvusis gramatikos minimumas mokant užsienio kalbos
Abstract
Gramatikos mokymas nekalbinėje aukštojoje mokykloje turi ir praktinę, ir lavinamąją reikšmę. Praktiniai uždaviniai yra svarbiausi. Praktinę gramatikos mokymosi svarbą lemia tai, kad dėsningumų apibendrinamasis pobūdis palengvina kalbos mokymąsi. Šiame straipsnyje norima išaiškinti gramatikos reikšmę ir jos paskirtį receptyviosioms, taip pat ir reproduktyviosioms kalbinės veiklos rūšims mokyti. Metodikos tyrimai parodė, kad receptyviųjų ir reproduktyviųjų kalbinės veiklos rūšių gramatikos dalykai tam tikra prasme skiriasi. Todėl reikia skirti pasyvųjį ir aktyvųjį gramatikos minimumą. Aktyvusis gramatikos minimumas turi atitikti pagrindines bendrinės šnekamosios kalbos normas. Būtų galima išskirti du gramatinio minimumo pogrupius: 1) gramatikos dalykai, būdingi techniniam mokslo stiliui; 2) dalykai, paplitę bendrinėje šnekamojoje kalboje. Darbe aptariami ir pasyviojo, ir aktyviojo minimumo klausimai, pateikiami abu minimumai. In this article the problem of active and passive minimum of grammar is analysed alongside with the questions relevant to this problem: the aspects of selection of grammar material, its presentation, teaching, consolidation and realization in communicational process. The author, while analysing students mistakes, states that the main criteria for selecting passive minimum of grammar must be the frequency of the subject and the possibilities of its usage in a definite text. The main factor for choosing active grammar minimum is communicative value of grammar. In the article it has been stated that different grammar exercises are needed for receptive and reproductive learning. The possibilities of grammar material presentation, consolidation and realization in a concrete situation are also touched on in the article.