Uždaryto ir veikiančio sąvartynų liekamosios taršos tyrimai ir vertinimas
View/ Open
Date
2017Author
Dajoraitė, Greta
Zigmontienė, Aušra
Valskys, Vaidotas
Metadata
Show full item recordAbstract
Didelis kiekis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus ir tai daugelyje šalių išlieka vienu iš pagrindinių atliekų šalinimo būdų. Lietuvoje tiek veikiančių, tiek uždarytų sąvartynų stebėjimas apsiriboja tik sąvartynų monitoringo programoje nurodytais dujų, filtrato ir požeminio vandens tyrimais, tačiau nėra gamtinės aplinkos tyrimų. Išorinės aplinkos stebėsena svarbi norint ištirti galimą sąvartynų poveikį aplinkai. Tyrimams pasirinkti objektai – veikiantis regioninis Kazokiškių ir uždarytas – Kariotiškių sąvartynai. Mėginiai imti 20 m atstumu už sąvartyno teritorijos visomis pasaulio šalių kryptimis – Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV. Pasirinkti tiriamieji objektai – kerpės ir samanos. Biomonitoriuose nustatyti sunkieji metalai – Sr, Mn, Cr. Mėginių ėmimo taške buvo sudaryti du tinkleliai. Pirmasis – 10×50 cm ant pasirinkto medžio kamieno, paimti kerpių bandiniai. Antrasis – 25×25 cm ant dirvožemio paviršiaus, po pasirinkto medžio laja, paimti samanų bandiniai. Kontroliniai ėminiai imti iš Elektrėnų rajone esančio Veprių botaninio draustinio. Sunkiųjų metalų tyrimas buvo atliekamas remiantis rentgeno fluorescencinės spektrometrijos (XRF) analitiniu metodu. Nustatyta, jog biomonitorius, kuriame vyravo didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos, uždarytame Kariotiškių sąvartyne – samanos, o veikiančiame Kazokiškių sąvartyne – kerpės. Atlikus sunkiųjų metalų eksperimentinius tyrimus, matoma tendencija, jog didesnė tarša vyrauja uždarytame Kariotiškių sąvartyne. Galima daryti išvadą, kad liekamoji tarša yra didelė ir todėl dėl mažesnės atliekų kontrolės bei pavojingesnių atliekų kiekio uždaryti sąvartynai yra galimai pavojingesni nei eksploatuojami sąvartynai. A huge amount of waste still goes to landfills and this is one of the main ways to dispose of waste in the world. Both active and closed landfills’ supervision is restricted to the analysis of gas, leachate and groundwater, as indicated in the monitoring programme. However, since there is no research of the surrounding environment, it is very important to investigate the pollution of closed and active landfills. Two landfills were chosen for the analysis – the active landfill of Kazokiškės and the closed one of Kariotiškės. Samples were taken from the area about 20 meters from the landfills to the cardinal directions – N, NE, E, SE, S, SW, W, NW. Lichens and moss were selected as the objects of the research. The heavy metals detected and analysed were Sr, Mn, Cr. In the sampling point two nets were made. The first one (10x50) was formed on the chosen tree trunk, where the lichens samples were taken from. The second one (25x25 cm) was formed on the soil surface, under the tree canopy, where the samples of moss were gathered. Control samples were taken from the area of Vepriai Botanical Reserve in Elektrėnai district. The heavy metal analysis was performed by employing the X-ray fluorescence spectrometry (XRF) analytical method. The analysis revealed that the biomonitor, which contains the largest concentration of heavy metals in the closed landfill of Kariotiškės, is moss, and in the active landfill of Kazokiškės – lichens. It has been observed that the closed landfill of Kariotiškės contains greater pollution. It can be concluded that the residual pollution is significant and that the closed landfills pose a greater risk than the active landfills.