• Lietuvių
    • English
  • Lietuvių 
    • Lietuvių
    • English
  • Prisijungti
Peržiūrėti įrašą 
  •   DSpace pagrindinis
  • Universiteto produkcija / University's production
  • Universiteto leidyba / University's Publishing
  • Konferencijų medžiaga / Conference Materials
  • Jaunųjų mokslininkų konferencijos (JMK) / Conferences for Junior Researchers
  • Darni aplinka / Sustainable Environment
  • 20-oji konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“ (2017) / 20th Conference "Environmental protection engineering" (2017)
  • Peržiūrėti įrašą
  •   DSpace pagrindinis
  • Universiteto produkcija / University's production
  • Universiteto leidyba / University's Publishing
  • Konferencijų medžiaga / Conference Materials
  • Jaunųjų mokslininkų konferencijos (JMK) / Conferences for Junior Researchers
  • Darni aplinka / Sustainable Environment
  • 20-oji konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“ (2017) / 20th Conference "Environmental protection engineering" (2017)
  • Peržiūrėti įrašą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.

Mėklos upelio reguliavimo įtakos savaiminio apsivalymo efektyvumui vertinimas

Thumbnail
Peržiūrėti/Atidaryti
aainz.2017.017.pdf (716.1Kb)
Data
2017
Autorius
Stanionytė, Auksė
Šaulys, Valentinas
Metaduomenys
Rodyti detalų aprašą
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas Mėklos upelio, esančio Vidurio Lietuvoje ir priklausančio Nevėžio pabaseiniui, savaiminio apsivalymo efektyvumas natūraliame ir reguliuotame ruože. Pasirinkti du upelio ruožai po 4 kilometrus: natūralus ir reguliuotas. Vandens kokybės tyrimai buvo vykdomi nuo 2015 m. lapkričio mėn. Cheminiams vandens tyrimams iš upelio 4 taškų 12 mėnesių buvo imami mėginiai ir tiriami nitratų bei fosfatų junginiai. Įvertintas savaiminio apsivalymo nuo nitratų ir fosfatų reguliuotame ir natūraliame ruožuose efektyvumas. Pateikti ruožų savaiminio apsivalymo koeficientai. Savaiminis upelio apsivalymas nuo nitratinio azoto geriau vyko natūraliame upelio ruože. Vidutiniškai per tyrimų laikotarpį natūraliame ruože savaiminio koeficiento vidutinė reikšmė siekė 0,109, o reguliuotame upelio ruože nitratinio azoto koeficiento reikšmė siekė 0,003. Tyrimų laikotarpiu reguliuotame upelio ruože fosfatų fosforo savaiminio apsivalymo koeficientas siekė 0,044, o natūraliame ruože – 0,153. Mėklos upelis geriau nuo fosfatų fosforo apsivalo natūraliame upelio ruože. Buvo nustatytas upelio ruožų pakrantės apsaugos juostų plotis. Reguliuoto ruožo apsaugos juostos pločio vidurkis – 7,92 m, o natūralaus ruožo – 7,56 m. Pakrantės apsaugos juostos plotis kinta nuo 3,0 iki 13,3 m. Siekiant pagerinti vandens kokybę ir apsivalymo efektyvumą, reguliuotą upelio dalį, kiek leidžia sąlygos, reikia natūralizuoti: leisti augti ant šlaitų daugiau sumedėjusios augalijos, formuoti natūralias kliūtis upelio tėkmei bei šlapynėms būdingus elementus upės salpoje.
 
The article describes the self-purification efficiency in the natural and regulated stretches of the Mekla stream, which flows in the middle of Lithuania and belongs to the sub-basin of Nevezis stream. Two 4 kilometer stretches of the stream were investigated, one of them natural and the other regulated. Water samples were collected in the period of 12 months from 4 points of the stream and then investigated for nitrates and phosphates. Then the efficiency of self-purification from nitrates and phosphates was estimated in the natural and regulated stretches and the self-purification coefficient was calculated. It was observed that self-purification from nitrates is more efficient in natural stretches of the stream. During the period of investigation the coefficient of selfpurification from nitrates in the natural stretch stood at 0.109, in the regulated stretch – 0.003. The rate of self-purification from phosphates in the natural stretch stood at 0.153, in the regulated stretch – 0.044. It can be concluded that the natural stretches of the Mekla stream exhibit better self-purification from phosphates than the regulated ones. In order to improve water quality and self-purification effectiveness at regulated stream stretches it is suggested to naturalize regulated stretches to the extent possible without disregarding their drainage function: to allow woody vegetation grow on slopes, to form natural obstacles for water flow.
 
Paskelbimo data (metai)
2017
Autorius
Stanionytė, Auksė
URI
https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155392
Kolekcijos
  • 20-oji konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“ (2017) / 20th Conference "Environmental protection engineering" (2017) [26]

 

 

Naršyti

Visame DSpaceRinkiniai ir kolekcijosPagal išleidimo datąAutoriaiAntraštėsTemos / Reikšminiai žodžiai InstitucijaFakultetasKatedra / institutasTipasŠaltinisLeidėjasTipas (PDB/ETD)Mokslo sritisStudijų kryptisVILNIUS TECH mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys ir tematikosLietuvos sumanios specializacijosŠi kolekcijaPagal išleidimo datąAutoriaiAntraštėsTemos / Reikšminiai žodžiai InstitucijaFakultetasKatedra / institutasTipasŠaltinisLeidėjasTipas (PDB/ETD)Mokslo sritisStudijų kryptisVILNIUS TECH mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys ir tematikosLietuvos sumanios specializacijos

Asmeninė paskyra

PrisijungtiRegistruotis