Rodyti trumpą aprašą

dc.contributor.authorStanionytė, Auksė
dc.contributor.authorŠaulys, Valentinas
dc.date.accessioned2024-10-23T12:55:23Z
dc.date.available2024-10-23T12:55:23Z
dc.date.issued2017
dc.identifier.isbn9786094760730en_US
dc.identifier.issn2029-7157en_US
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155392
dc.description.abstractStraipsnyje nagrinėjamas Mėklos upelio, esančio Vidurio Lietuvoje ir priklausančio Nevėžio pabaseiniui, savaiminio apsivalymo efektyvumas natūraliame ir reguliuotame ruože. Pasirinkti du upelio ruožai po 4 kilometrus: natūralus ir reguliuotas. Vandens kokybės tyrimai buvo vykdomi nuo 2015 m. lapkričio mėn. Cheminiams vandens tyrimams iš upelio 4 taškų 12 mėnesių buvo imami mėginiai ir tiriami nitratų bei fosfatų junginiai. Įvertintas savaiminio apsivalymo nuo nitratų ir fosfatų reguliuotame ir natūraliame ruožuose efektyvumas. Pateikti ruožų savaiminio apsivalymo koeficientai. Savaiminis upelio apsivalymas nuo nitratinio azoto geriau vyko natūraliame upelio ruože. Vidutiniškai per tyrimų laikotarpį natūraliame ruože savaiminio koeficiento vidutinė reikšmė siekė 0,109, o reguliuotame upelio ruože nitratinio azoto koeficiento reikšmė siekė 0,003. Tyrimų laikotarpiu reguliuotame upelio ruože fosfatų fosforo savaiminio apsivalymo koeficientas siekė 0,044, o natūraliame ruože – 0,153. Mėklos upelis geriau nuo fosfatų fosforo apsivalo natūraliame upelio ruože. Buvo nustatytas upelio ruožų pakrantės apsaugos juostų plotis. Reguliuoto ruožo apsaugos juostos pločio vidurkis – 7,92 m, o natūralaus ruožo – 7,56 m. Pakrantės apsaugos juostos plotis kinta nuo 3,0 iki 13,3 m. Siekiant pagerinti vandens kokybę ir apsivalymo efektyvumą, reguliuotą upelio dalį, kiek leidžia sąlygos, reikia natūralizuoti: leisti augti ant šlaitų daugiau sumedėjusios augalijos, formuoti natūralias kliūtis upelio tėkmei bei šlapynėms būdingus elementus upės salpoje.en_US
dc.description.abstractThe article describes the self-purification efficiency in the natural and regulated stretches of the Mekla stream, which flows in the middle of Lithuania and belongs to the sub-basin of Nevezis stream. Two 4 kilometer stretches of the stream were investigated, one of them natural and the other regulated. Water samples were collected in the period of 12 months from 4 points of the stream and then investigated for nitrates and phosphates. Then the efficiency of self-purification from nitrates and phosphates was estimated in the natural and regulated stretches and the self-purification coefficient was calculated. It was observed that self-purification from nitrates is more efficient in natural stretches of the stream. During the period of investigation the coefficient of selfpurification from nitrates in the natural stretch stood at 0.109, in the regulated stretch – 0.003. The rate of self-purification from phosphates in the natural stretch stood at 0.153, in the regulated stretch – 0.044. It can be concluded that the natural stretches of the Mekla stream exhibit better self-purification from phosphates than the regulated ones. In order to improve water quality and self-purification effectiveness at regulated stream stretches it is suggested to naturalize regulated stretches to the extent possible without disregarding their drainage function: to allow woody vegetation grow on slopes, to form natural obstacles for water flow.en_US
dc.format.extent7 p.en_US
dc.format.mediumTekstas / Texten_US
dc.language.isolten_US
dc.relation.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155258en_US
dc.source.urihttp://jmk.aainz.vgtu.lt/index.php/aplinka/2017/paper/view/38en_US
dc.subjectreguliuoti upeliaien_US
dc.subjectnitrataien_US
dc.subjectfosfataien_US
dc.subjectsavaiminis apsivalymasen_US
dc.subjectregulated streamsen_US
dc.subjectnitratesen_US
dc.subjectphosphatesen_US
dc.subjectself-purificationen_US
dc.titleMėklos upelio reguliavimo įtakos savaiminio apsivalymo efektyvumui vertinimasen_US
dc.title.alternativeEvaluation of the impact of regulating the Mekla stream on self-purification efficiencyen_US
dc.typeKonferencijos publikacija / Conference paper
dcterms.accessRightsLaisvai prieinamas / Openly availableen_US
dcterms.accrualMethodRankinis pateikimas / Manual submissionen_US
dcterms.issued2017-03-21
dcterms.references23en_US
dc.description.versionTaip / Yesen_US
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.contributor.institutionVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineeringen_US
dc.contributor.departmentVandentvarkos inžinerijos katedra / Department of Water Engineeringen_US
dcterms.sourcetitleAplinkos apsaugos inžinerija: 20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija / Environmental protection engineering: 20th Conference for Junior Researchers "Science - Future of Lithuania"en_US
dc.identifier.eisbn9786094760723en_US
dc.identifier.eissn2029-7149en_US
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical Universityen_US
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetasen_US
dc.publisher.countryLithuaniaen_US
dc.publisher.countryLietuvaen_US
dc.publisher.cityVilniusen_US
dc.identifier.doihttps://doi.org/10.3846/aainz.2017.017en_US


Šio įrašo failai

Thumbnail

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą