Lietuvos Baltijos jūros kranto morfologijos Klaipėdos uosto poveikio zonoje kaita ir stabilumas

Abstract

Jūros krantas – viena kaičiausių geosferos vietų žemėje. Nuolat vykstant sąnašų apykaitai tarp jūros ir kranto, stipresnės audros metu kranto profilis gali pakisti iš esmės. Tačiau, nepaisant sparčiai kintančios aplinkos, krantą sudarantys morfologiniai elementai (paplūdimys, kopagūbris) išlieka. Šio darbo tikslas – nustatyti, kaip erozinėse ir akumuliacinėse kranto atkarpose kinta morfometriniai paplūdimio rodikliai. Šių tikslų įgyvendinimui pasirinkti erozinis (Melnragė I) ir akumuliacinis (Smiltynė) kranto ruožai, kuriuose nuo 2002 m., baigus Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos darbus bei išgilinus įplaukos kanalą iki 14,5 m, suintensyvėjo kranto arda šiauriau molų ir akumuliacija – piečiau. Nuo 2002 m. iki 2017 m. kartą per metus (pavasarį) šiauriau ir piečiau uosto molų buvo atliekami kranto skersinės niveliacijos darbai, kurių metu nustatyta kranto profilio kaita, kranto linijos padėties kaita, paplūdimio pločio kaita, smėlio, išplauto iš paplūdimio, kaita bei smėlio kiekio, susikaupusio paplūdimyje, kaita. Nustatyta, kad, nepaisant didelio kranto linijos padėties bei sąnašų kiekio paplūdimyje kaitos, paplūdimys stengiasi išlaikyti pastovius savo morfometrinius rodiklius. Erozinio kranto atkarpoje paplūdimio forma palaikoma naudojant smėlio atsargas, sukauptas kopagūbryje. Akumuliacinio kranto atkarpoje – formuojant užuomazgines kopas viršutinėje paplūdimio dalyje.

The beach is one of the most sensitive elements of sandy coast, changing constantly during a short period of time. Hydrodynamic and aeolian processes act as the main driving forces changing the cross-shore sediment exchange between nearshore, beach and foredune. The aim of this paper is to determine changes in the beach morphometry during periods dominated by accretion and erosion. In order to evaluate the change of beach profile in sectors with dominant accretion (Smiltynė) and erosion (Melnragė I) processes, the changes in beach morphometry that occurred during the 2002–2017 period were analyzed. The levelling of the beach cross-sections has been performed annualy in May in calm weather conditions since 2002. The following morphometric indicators were chosen for analysis of morphological changes of the beaches: beach width (horizontal distance from the coastline to the foredune toe), beach volume and position of shoreline. These parameters were selected as the most representative of the features of beach profile. The analysis of change in beach morphology has shown that, despite intensive fluctuation of shoreline position, the beach width and volume remained almost unchanged. In case of I Melnragė, where the shoreline position during the 2002–2017 period moved landward more than 30 m, beach width shrunk by only 15 m (from 50 to 35 m). In the case of Smiltynė, where shoreline position moved about 30 m seaward, the beach width increased by only 5 m (from 50 to 55 m). Their temporal stability can be explained by the formation of incipient dune near established foredune toe in the coastal sectors with prevailing accretion period. In the coastal sectors with prevailing erosion, the narrowing of beaches allows the waves to erode the foredune. Eroded material from foredune nourished the beach, resulting in the recovery of beach profile. In such a way, the beach profile retains quasi-stability in the coast dominated by accretion processes as well as in the coast with prevailing erosion processes. Thus, the beach profile tends to return into equilibrium with the forming factors.