Daugiakriterės analizės tvariam biologinių atliekų tvarkymui taikymas

Abstract

Tarptautinis, taip pat ir Lietuvos, atliekų tvarkymo sektorius susiduria su naujais iššūkiais, spręsdamas politinius tvaraus atliekų tvarkymo klausimus, skatindamas naujų atliekų apdorojimo technologijų plėtrą ir ruošdamas didelio masto pertvarką atliekų sektoriuje. Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad nuo 2019 m. visi miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų, privalės atskirai iš savo gyventojų surinkti biologines atliekas. Valstybei tampa aktualu tinkamai įvertinti biologinių atliekų tvarkymo technologijų poveikį aplinkai. Šiame straipsnyje biologinių atliekų vadybos aplinkosauginis poveikis nagrinėjamas naudojant būvio ciklo vertinimo (toliau – BCV) metodą. Problemos kompleksiškumui įvertinti ir analizuoti pritaikytas kompleksinis daugiakriteris vertinimo metodas ir pasitelktas aukštos kvalifikacijos specialistų (ekspertų) dalyvavimas. Pasitelkus BCV ir ekspertų kriterijų įvertinimo duomenis, įvertintas aplinkosauginis klimato atšilimo potencialas per 100 metų, rūgštėjimo, eutrofikacijos, fotocheminis ozono susikūrimo, ozono sluoksnio mažėjimo, abiotinio nykimo, toksiškumo žmogui ir sausumos ekotoksiškumo potencialai. BCV atliktas, remiantis EcoInvent 2.2 duomenų baze ir pasiekiamais regioniniais duomenimis. Ekspertų nuomonių suderinamumas įvertintas naudojant Kendelo konkordacijos koeficientą. Bendri duomenys apdoroti pasinaudojant COPRAS metodu. Gauti rezultatai parodė, kad geriausias biologinių atliekų tvarkymo būdas – anaerobinis perdirbimas su vėlesniu kompostavimo etapu, mažiau naudingas kompostavimas įrenginiuose – 58,98 %, o prasčiausias – biologinių atliekų deginimas (16,58 %).

challenges in tackling the policy of sustainable waste management, encouraging the development of new waste treatment technologies and preparing for a large-scale transformation in the waste sector. Waste Management Regulations provide that from 2019 all cities with more than 50,000 inhabitants will be required to collect bio-waste separately. Thus, it has become relevant for the state to properly assess the environmental impact of bio-waste technologies. In this paper, the environmental impact of biowaste management is studied using the Life Cycle Assessment (LCA) approach. The multi-criteria assessment method was used to estimate the complexity of the problem; also, highly qualified specialists (experts) were consulted. LCA and expert assessed global warming, acidification, eutrophication, photochemical ozone creation, human toxicity, terrestrial ecotoxicity, abiotic depletion and ozone layer depletion potentials. The compatibility of expert opinions was evaluated using the Kendall's concordance coefficient. The general data was processed using the COPRAS method. The results showed that the best way to manage biowaste is to process anaerobic digestion with a later stage of composting, less useful was composting in plants – 58.98%, and the least effective was WtE (16.58%).