Švietimo reformos įtaka universitetų konkurencingumui ir pasirenkamumui
Abstract
Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje padidino konkurenciją tarp universitetų dėl finansavimo, nes esant dabartinėms sąlygoms, jie visiškai priklauso nuo būsimųjų studentų. Gautų „krepšelių“ skaičius aukštojoje mokykloje, 2009-2012 m, palyginti su valstybės finansuojamomis vietomis 2008 m., atspindi šios aukštosios mokyklos populiarumą. Universiteto biudžetas taip pat priklauso nuo to, kiek yra studentų, mokančių už studijas. Priėmimo rezultatai parodė, kad aukštosios mokyklos, kurios gavo daug „krepšelių“ , surinko nedidelį skaičių studentų, mokančių už studijas. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad stojantieji, kurie negalėjo gauti finansinės paramos iš valstybės, pasirinko pigiausias studijų programas. Tą parodo ir populiariausių studijų programų sąrašas – daugiausia stojantieji renkasi universitetus, siūlančius socialinių mokslų programas. Todėl, socialiniai mokslai, kurių studijų programos yra pigiausios, yra tarp populiariausių studijų sričių. Higher education reform in Lithuania has increased competition between universities for financing because, under current conditions, it completely depends on the number of school-leavers entering a university. The number of the obtained ‘baskets’ by a higher school in 2009-2011 period, compared to the number of the state-financed positions in 2008, reflects the popularity of this higher school in the best way. The university budget also depends on the number of students paying for studies. The results of admission have shown that higher schools which obtained a great number of “baskets” did not get many students paying for studies. This may be accounted for by the fact that school leavers who did not get state financing chose the cheapest programs of studies. Therefore, social sciences, whose programs of studies are the cheapest, are among the most popular disciplines.