Ar universitetų reitingai atskleidžia aukštojo mokslo kokybę?

Abstract

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje ir Lietuvoje atsirado ir išpopuliarėjo universitetų (aukštųjų mokyklų) reitingai. Šiuo metu jau galima suskaičiuoti per dešimt pasaulyje vykdomų aukštųjų mokyklų reitingų. Reitingų sudarytojų sukurtos vertinimo metodikos dažnai būna panašios ir apima tokias vertinamąsias sritis kaip materialinė bazė, moksliškumas, tarptautiškumas, tinklaveika ar poveikis regionui ir pan. Reitinguojant aukštąsias mokyklas dažnai klausiama nuomonių ir prašoma pateikti vertinimus apie instituciją studentų, akademikų ar socialinių partnerių. Kai kurie reitingai sudaromi pagal tam tikrą tematiką, pavyzdžiui analizuojamos ir vertinamos technologinio profilio aukštosios mokyklos. Pranešimo autoriai pastebėjo, kad nepriklausomai nuo pasirinktos metodikos galutinį institucijos įvertinimą gali nulemti tam tikrai vertinamajai sričiai ar net atskiriems rodikliams priskiriami (nustatomi) svoriai.

Dažniausiai reitingus vykdo įvairūs žiniasklaidos leidiniai, tačiau yra akademinių, institucinių ar vyriausybių užsakomų reitingų. Kai kuriose šalyse tame tarpe ir Lietuvoje išpopuliarėjo nacionaliniai aukštųjų mokyklų reitingai. Lietuvoje universitetų ir kolegijų reitingai vykdomi jau dešimtmetį ir susilaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Reitingavimo tendencija palaipsniui keliasi ir į kitus švietimo sektorius pvz., bendrojo lavinimo mokyklas.

Autoriai kelia hipotezę, kad univerisitetų reitingai įgauna vis didesnį populiarumą visuomenėje, kaip stipri marketingo priemonė, kuri pateikia visuomenei apibendrintą „geriausiųjų sąrašą“, o tai savo ruožtu lemia institucijoms geresnes pozicionavimosi visuomenėje galimybes bei paprastesnį naujų studentų pritraukimą.

Straipsnyje nagrinėjamas universitetų reitingų populiarumo fenomenas pasaulyje ir Lietuvoje. Bandoma nustatyti kiek aukštųjų mokyklų reitingavimas leidžia įvertinti studijų ir mokslo kokybę atskiroje aukštojo mokslo institucijoje.