Baldų gamyba ir eksporto plėtra ekonomikos globalizacijos sąlygomis
Abstract
Viena seniausių pramonės šakų Lietuvoje yra medienos apdirbimo pramonė. Ieškoti, tirti, analizuoti, kaip būtų galima tobulinti šią svarbią Lietuvai pramonės šaką, yra aktualu, nes jos sukuriama pridėtinė vertė šalyje tarnauja ekonominei ir visuomeninei gerovei. Straipsnio tyrimo objektas – baldų gamyba ir eksportas ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir apibendrinti teorinę koncepciją, skirtą pagrįstai rengti ekonominius sprendimus, orientuotus į baldų gamybą bei eksportą ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Sprendžiami su tuo susiję uždaviniai: pateikti teorinę studiją, detalizuojančią baldų pramonę ir eksporto plėtrą, ekonomikos globalizacijos sąlygomis; išsiaiškinti teorines prielaidas, plėtojant baldų gamybą ir eksportą; įvertinti Lietuvos baldų eksporto plėtros dinamiką 2007–2016 metų laikotarpiu. Straipsnyje taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teorinių ir praktinių teiginių sugretinimo metodas, statistinių duomenų analizė, grafinis duomenų vaizdavimas One of the oldest industries in Lithuania is the wood processing industry. It is relevant to search, examine and analyze how to improve this important Lithuania‘s industry because its added value in the country contributes to economic and social well-being. The object of the article is furniture production and export under the conditions of economic globalization. The purpose of this article is to survey and summarize the theoretical concept for making reasonable economic decisions focused on furniture production and export under the conditions of economic globalization. The following related tasks are being solved: to present a theoretical study detailing furniture industry and export development under the conditions of economic globalization; to find out theoretical preconditions for purposeful development of furniture production and export; to assess the dynamics of the development of Lithuanian furniture production and export for the period of 2007–2016. The following research methods have been used in the article: a scientific literature analysis, a matching method for theoretical and practical statements, a statistical analysis, a graphical representation of data.