Makroekonominių veiksnių įtaka šalies konkurencingumo augimui, įsisavinus ES struktūrines lėšas

Abstract

Intensyvėjant globalizacijos procesams bei didėjant konkurenciniam spaudimui tarp šalių, konkurencingumas tapo būtina sąlyga sėkmingam šalies ekonominiam bei socialiniam vystymuisi. Straipsnio tikslas – ištirti Europos Sąjungos teikiamos paramos principus, sąlygas ir įsisavinimo tendencijas. Išanalizuoti ir pagrįsti pagrindinių ekonominių ir konkurencingumo rodiklių ryšius. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti ES struktūrinių fondų paramos įtaką šalies ekonominiam, socialiniam plėtojimuisi, ištirti pagrindinių ekonominių rodiklių ryšius su šalies konkurencingumo rodikliais, pateikti statistinio tyrimo rezultatus, jo duomenų aprašymą bei interpretaciją. Naudojantis koreliacinės regresijos: porinės/daugianarės metodais priimta išvada, kad nedarbo lygio mažėjimas turi didžiausią įtaką šalies konkurencingumui. Reikšminiai žodžiai: šalies konkurencingumas, ES parama, makroekonominiai rodikliai, koreliacinė regresinė analizė, ekonominis – socialinis vystymasis.

With the intensifying globalization processes and increasing competitive pressure between the countries, competitiveness has become a prerequisite for a successful economic and social development of the country. The aim of the article is to investigate the principles, conditions and development trends of support provided by the European Union. Analyze and justify the links between key economic and competitiveness indicators. Objectives raised to achieve goals: to analyze the impact of EU structural support funds on economic and social development of the country, to study the relationship of the main economic indicators with the country competitiveness indicators, to present the results of the statistical survey, the description and interpretation of it is data. Using correlation regression: the twinning / polynomial approach concludes that the decline in unemployment has a major impact on the country competitiveness.