Vertikalių ir horizontalių kreivių derinimo žvyrkelių asfaltavimo projektuose analizė ir rekomendacijos
Abstract
Šiame straipsnyje nagrinėjama aktuali eismo saugumo gerinimo kryptis – kelio trasos vertikalių ir horizontalių kreivių derinimas. Tinkamas šių elementų suderinimas leidžia vairuotojui objektyviau įvertinti eismo situaciją, stebėti aplinką, pasirinkti saugų važiavimo greitį, gerina transporto priemonių matomumą kelyje. Lietuvoje šis projektavimo etapas yra labai menkai išnagrinėtas ir reglamentuotas. Tuo tarpu kitų šalių literatūroje ir norminiuose dokumentuose yra išskiriama kaip turėtų ir neturėtų būti derinamos kreivės tarpusavyje, kad būtų užtikrinamas eismo saugumas, pakankamas sustojimo ir aplenkimo matomumas. Šiame moksliniame darbe kreivių derinimo analizei pasirinkti trys žvyrkelių asfaltavimo projektai. Šių projektų analizė atlikta keliais etapais. Pirmame tyrimo etape atlikta vairuotojų apklausa, kurios tikslas – nustatyti ar vairuotojai laikosi kelių eismo taisyklių, ar susiduria su atvejais kai kelio trasa ir išilginis profilis nesuderinti tarpusavyje, kokia vairuotojų reakcija į tam tikrus kelio elementus, ar yra tekę pakliūti į pavojingas situacijas dėl nesuderintos kelio trasos. Antrajame tyrimo etape naudojant trijų dimensijų kelio paviršiaus modelį vaizdinės analizės būdu įvertinta situacija ir nustatyti kelio ruožų trūkumai, vietos, kuriose vairuotojui gali kilti abejonių dėl kelio trajektorijos ar reljefo, tinkamo transporto priemonės valdymo būdo pasirinkimo. Trečiame tyrimo etape, panaudojant erdvinį kelio paviršiaus modelį, nustatytas kelio matomumas visuose pasirinktuose žvyrkelių ruožuose, įvertinant ar užtikrinamas minimalus sustojimo ir aplenkimo matomumas.