Valstybės skolos poveikio ekonomikai principai
Abstract
Daugelis Euro zonų ir ES šalių narių susidūrė su fiskalinio tvarumo rizika. Uţfiksuota situacija, kai skola auga daug spartesniu tempu nei šalies ekonomika, tik dar labiau pabrėţia būtinybę prieš imant paskolą ypač atsakingai ir kuo tiksliau įvertinti skolos riziką. Valstybės skolos neigiamas poveikis ekonomikos augimui sustiprina argumentus ambicingai maţinti skolą pasitelkiant fiskalinę konsolidaciją. Straipsnio tikslas, pasitelkiant naujausias mokslininkų apţvalgas ir tyrimus, nustatyti valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui. ES diskusijose apie biudţeto deficitą ir skolos augimą teigiama, kad fiskalinė politika taps nepakeliama šaliai. Taigi, svarbiausias klausimas yra apie valstybės skolos politikos tvarumą. Straipsnyje pateiktų mokslininkų empirinių tyrimų analizė, padeda išsiaiškinti padarinius ir atsakyti į klausimą, ar vyriausybės iš tiesų siekia tvarios skolos politikos. Many euro area and EU countries are at high risk with regard to fiscal sustainability. The situation where debt is growing much faster than the economy of the country, demonstrates the need to assess the risk before borrowing. A negative impact of public debt on economic growth strengthens the arguments for ambitious debt reduction through fiscal consolidation. Paper identifies the public debt impact on economic growth through the latest scientific surveys and studies. In the debate about deficit and debt ratios in countries, it has been argued that fiscal policy has been threatened to become unsustainable. Thus, a crucial issue about debt and deficits is the sustainability of public debt policy. In this article are analyzed empirical studies which help to clarify whether governments pursue sustainable debt policies are indeed desirable and help to answer the question of whether policy makers adequately react to rising debt ratios.